Tymai pastaruoju metu Lietuvoje pacientų nesirenka – į ligos patalą guldo ne tik vaikus, bet ir vyresnio amžiaus žmones. Lietuvą ilgus metu aplenkusi liga šiemet mūsų šalyje siautėja ne juokais.
Visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiemet iki kovo pradžios Lietuvoje įregistruoti 67 susirgimai tymais. Du atvejai iš jų – Alytaus apskrityje. Pernai susirgimų šia liga apskrityje nediagnozuota.
Praėjusiais metais šalyje buvo užregistruota 30 tymų atvejų, iš jų 5 ligoniai jais užsikrėtė užsienyje. Liga diagnozuota 4 vaikams ir 26 suaugusiems.
Medikai, augantį susirgimų tymais protrūkį sieja su vis labiau plintančiu nusistatymu prieš skiepus.
Tačiau tik skiepai yra vienintelis priešnuodis prieš šios ligos užkratą.
Alytaus poliklinikos Vidaus medicininio audito grupės vadovė, Vaikų skyriaus vedėja Adelė Dimšienė teigė, kad ilgą laiką Lietuvoje nebuvo susirgimo tymais atvejų dėl to, kad buvo pakankamas imunologinis lygis – nebuvo virusui imlių žmonių (paskiepyti ne mažiau kaip 95 proc.), todėl virusas neturėdavo, kur plisti.
Tačiau praėjusieji metai, anot A. Dimšienės, parodė, kad tėvams atsisakius skiepyti vaikus, susirgimo tymais atvejų sparčiai pradėjo daugėti.
„Tymai yra virusinė, labai užkrečiama infekcija, kurios neveikia nei antibiotikai, nei kiti vaistai. Vienas sergantis asmuo užkrečia apie 16-17 žmonių, nes užtenka vos 15 minučių kontakto su sergančiuoju tymais, ir susirgimo išvengti jau nepavyks“, – sakė A. Dimšienė.
Alytaus poliklinikoje – kol kas nė vieno susirgimo tymais
Nors kai kuriuose šalies regionuose pastebimas tymų infekcijos protrūkis, A. Dimšienė pasidžiaugė, kad Alytaus poliklinikoje kol kas nėra fiksuotas nė vienas susirgimas tymais. Tiesa, vienas žmogus, turėjęs kontaktą su sergančiuoju, paskiepytas.
„Šiuo metu Alytaus poliklinikos duomenimis, imunologinis lygis yra labai geras. Net 96-98 procentai Alytaus poliklinikoje prirašytų vaikų yra pasiskiepiję. Turime keletą tėvų, atsisakančių vaikus skiepyti nuo žmogaus papilomos viruso, hepatito B viruso ir iš viso tik keturis, atsisakančių visų skiepų. Šie skaičiai parodo, kad šeimos gydytojai savo darbą atlieka puikiai ir gyventojams suteikia pakankamai daug žinių ir motyvacijos, kodėl skiepai atskirais atvejais yra nepakeičiama apsaugos priemonė“, – teigė A. Dimšienė.
Tymų užkratas ir ligos simptomai
Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant 4-7 ligos dienomis. Pagrindinis ligos perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Paprastai apie 90-95 procentai imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.
Žmonėms, kurie turėjo kontaktą su sergančiu tymais, vertėtų sunerimti, jeigu pasireiškė karščiavimas, aštrus, varginantis kosulys, jaučiamas akių nuovargis, atsirado bėrimas.
„Bėrimas, kuris išplinta po visą kūną, atsiranda maždaug po poros dienų nuo susirgimo tymais pradžios. Vėliau, atsiranda odos pigmentacija, kuri laikui bėgant išnyksta. Tai yra vienas požymių, kad žmogus susirgo tymais, o ne raudonuke“, – tymų specifinius požymius įvardijo medikė.
Ji teigė, kad didžiausia problema yra ta, kad tymų neveikia nei antibiotikai, nei kiti vaistai, todėl susirgusiems yra taikomas tik simptominis gydymas: skiriami vaistai karščiavimui mažinti, atsikosėjimui palengvinti, duodama gerti daug skysčių.
„Dar viena blogybė, kad sergant tymais, dažniausiai pasireiškia ir gretutinės ligos, kurias sukelia bakterinės infekcijos. Žmogui gali prasidėti ausų uždegimas, tyminis plaučių uždegimas, retais atvejais – ir smegenų uždegimas. Pasireiškus minėtoms komplikacijoms, sergantiems skiriami antibiotikai“, – gydymo eigą apibūdino A. Dimšienė.
Tiesa, kartą persirgus tymais, žmogus įgyja imunitetą visam gyvenimui.
Kaip apsisaugoti?
Skiepai yra vienintelė priemonė, apsauganti nuo tymų. Skiepijami 15–16 mėn. ir 6–7 m. amžiaus vaikai. Tėvams su vaiku reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kurioje vaikas yra prirašytas. Kadangi vakcina trivalentė – skiepijant nuo tymų vienu kartu paskiepijama ir nuo epideminio parotito, ir raudonukės. Reikalingos 2 vakcinos dozės, nes, remiantis moksliniais tyrimais, tik taip susidaro ilgalaikis imunitetas. Vaikams skiepai yra atliekami nemokamai.
Nemokamai skiepijami ir suaugusieji, turėję kontaktą su sergančiuoju.
Skiepytis patariama ir vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi pirmosios vakcinos nuo tymų Lietuvoje atsirado 1964 metais. Didžiausią riziką susirgti turi medicinos darbuotojai, neskiepyti ir nesirgę tymais asmenys.
Jeigu vyresnio amžiaus žmogus abejoja, ar jis turi pakankamą imunitetą prieš tymus, neprisimena kada ir ar jis buvo skiepytas, medikai paciento atsparumą (antikūnius) virusui gali nustatyti atlikę kraujo tyrimą.
Pasak A. Dimšienės, Alytaus poliklinikoje kol kas nėra didelio pacientų antplūdžio, norinčių pasiskiepyti nuo tymų dėl susirgimų pagausėjimo Lietuvoje. „Vakcina pirmiausia yra skirta vaikams, kurie privalo skiepytis pagal imunoprofilaktikos kalendorių (valstybės lėšomis). Šių vakcinų poliklinikoje yra. Bus organizuojamas pirkimas ir mokamoms vakcinoms įsigyti“, – sakė medikė.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas, nemokamai skiepijami ir tie suaugusieji, kurie turėjo kontaktą su sergančiais. Tą būtinai reikia padaryti per 72 valandas.