Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje – daugybė pokyčių pacientų ir lankytojų patogumui – nuo atnaujintų patalpų, naujo inventoriaus, baldų, modernios šildymo sistemos iki sutvarkytos aplinkos. Per pastaruosius metus čia pasikeitė ir nemažai įstaigos personalo – slaugytojų, jų padėjėjų. Ilgai lauktais pokyčiais džiaugėsi Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje apsilankiusi Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė.
„Sveikatos priežiūros įstaiga neturi kelti nerimo nei pacientams, nei jų artimiesiems, nei darbuotojams. Deja, ilgus metus čia buvo kitaip – avarinės būklės pastatai, nusidėvėjusios patalpos, neefektyvi šildymo sistema. Dabar situacija keičiasi iš esmės: džiaugiuosi, kad ateina dirbti motyvuoti ir profesionalūs žmonės, sukurtos patogesnės sąlygos, aplinka tapo saugesnė, jaukesnė. Tai svarbus žingsnis, tačiau negalime sustoti – turime užtikrinti, kad ir toliau vyktų reikalingi pokyčiai, gerinantys pacientų priežiūrą ir darbuotojų darbo sąlygas“, – sakė įstaigoje apsilankiusi merė.
Patalpose – jaukiau ir patogiau
Atnaujinus Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės palatas ir kitas patalpas, darbuotojams ir pacientams jose kur kas erdviau ir patogiau. Dabar pacientai guli ant naujų čiužinių, o pakeisti kai kurie nauji baldai suteikia daugiau jaukumo.
Ligoninėje jau įrengta ir moderni šildymo sistema oras-vanduo, tad šiluma patalpose pasiskirsto tolygiai, o temperatūra prisitaiko prie oro sąlygų lauke.
Pasikeitė ir aplinka
Ligoninės teritorijoje nebeliko trijų ilgai stovėjusių apleistų, estetinį vaizdą gadinusių ir pavojų saugumui kėlusių avarinės būklės pastatų. Jie buvo nugriauti, aplinka sutvarkyta, o ligoninę juosusi sena, vietomis išgriuvusi tvora buvo pakeista nauja. Prie ligoninės nebeliko ir išvešėjusių menkaverčių krūmynų.
Prie Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės stovintys pastatai buvo avarinės būklės – jų langai buvo išgriuvę langai, sienos taip pat apgriuvusios, o stogas įlūžęs. Statiniai kėlė grėsmę aplinkiniams, o jų atnaujinimas buvo ekonomiškai netikslingas. Todėl pastatai buvo nurašyti ir pripažinti netinkamais naudoti.
Čia stovėjo 1976 metų statybos sandėlis, kurio bendras plotas – 203,81 kv. m, 1961 metų statybos transformatorinė (bendras plotas – 72,50 kv. m) bei tų pačių metų statybos apsaugos pastatas (bendras plotas – 5,94 kv. m).
Pokyčius įvertino ir darbuotojai
„Labai džiaugiamės kardinaliai pasikeitusiu vaizdu prie Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės. Nugriovus apleistus, pavojų kėlusius pastatus, aplinka tapo jaukesnė, šviesesnė ir saugesnė. Šalia stovėję pastatai buvo labai jau apgriuvę ir apleisti, langai išdaužyti, ne kartą dengti plokštėmis. Vienas iš tų pastatų trukdė matomumui tiek atvažiuojantiems į ligoninę, tiek išvažiuojantiems iš jos, buvo labai nesaugu ir nejauku“, – tikina Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vyresnioji slaugos administratorė Lina Makarevičienė.
Pasak administratorės, anksčiau prie šių pastatų mėgo būriuotis jaunimas. Neretai jie vaikštinėdavo po pastatus, laipiodavo po juos.
Teritoriją juosia nauja tvora
Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę juosė ir sena tvora, kuri vietomis buvo išgriuvusi ir gadino estetinį vaizdą. Senoji tvora buvo išardyta ir vietoje jos sumontuota nauja.
Buvo sudėta apie 140 metrų 1,73 m aukščio naujų metalinių segmentų, sutvarkytos atramos ir sudėti nauji vartai.






ten ne palaikomojo, o užbaigimo ligoninė
Ačiū mere, kad daugumą pakeitet personalo. Kokia ten buvo betvarkė, kas papuldavo ten tai tik užbaigti savo gyvenimą. Žmonės gyvūnus geriau prižiūri, kaip ten buvo prižiūrima. Pampersus ligoniams gal tik į dieną vieną kartą keisdavo, pasakoje to atsirasdavo pragulos baisu pagalvot kokį ligonį namo parsivežė giminaitis. Žmogus visą gyvenimą sunkiai dirba, praranda sveikatą kažkam moka mokesčių ir senatvėje nieks nevertina.
Ponia Angele, mano tėveliai taip pat buvo slaugoje, tik Alytaus ligoninės. Dėl vieno pamperso į dieną Jūs teisi. Vieną pampersą į dieną duoda ”valstybė”, o vaikai ar gimiaičiai turi patys pasirūpinti pampersais ir kitomis slaugai priemonėmis, kaip šlapiomis servetėlėmis ar prausikliais, kuriems nereikia vandens. Aš pampersus tysiau pokais iš BENU vaistinės, esančios ligoninėje. Pačių slaugytojų požiūris į tuos ligonėlius gulinčius slaugos skyriuje nekoks. Gerai, jei dar pats ligonis gali pavalgyti. Aš kasdien lankiau mamą slaugoje ir maitinau. Toje pačioje palatoje gulėjo garbaus amžiaus moteris, nepasikelianti iš lovos. Per pietus išdalino maistą ligoniams, tai senutei padėjo maistą ant spintelės, neužilgo slaugė atėjo surinkti indų, o senutės maistas buvo nepaliestas. Ji sako ”tai neskanu močiute, kad nevalgėt, neskanu”, o kad ji net rankos neištiesia šaukštui paimti, slaugei tas pats, surinko lėkštes ir išejo. Ir tokių atvejų labai daug. Mano tėčiui Antakalnio klinikose buvo amputuota koja ir jis pasirinko reabilitacijai Alytaus ligoninės reabilitacijos skyrių. Atvežiau tėtį iš Vilniaus klinikų iki Alytaus ligoninės ir ėjau ieškoti to reabilitacijos skyriaus, kai nebuvau susidūrus su tokia situacija, nežinojau kur tas reabilitacijos skyrius, tai pataikiau užeit į atskirą slaugos pastatėlį ir klausiu, kur ta reabilitacija, nes atvežiau ligonį. Slaugos pastato administracijos poste sėdinti moteris (slaugė) šviesiais trumpais plaukais sako man ”jei atvežėt numirt, tai pas mus”.
Jūs teisi.
Tiesiog , jai gali kas iš namiškių ar artimųjų…tai būtina ateiti ir pamaitinti ar pagirdyti, nes miršta daugiausiai ne nuo senatvės ar ligos. Bet nuo bado ( maistas baisus tik pamačius) bei troškulio (tiesiog nėra kas ateitų ir pagirdytų vandens). Aš rašau apie tuos ligonius, kurie nejuda ir nekalba.
ten gyvenimo greito kelio uzbaigimo stotele. mirties stotele. baisu ten
Mūsų šeima labai dėkingi gydytojams ir visam personalui!
Jai ne ši slaugos ligoninė, tai mes su savo tėvuku (kuris labai rimtai sirgo ir buvo 85 m. amžiaus) būtume palikti likimo valioje (nes namuose tokiam ligoniui neturėjom laikymo sąlygų).
Kas neturėjo tokių ligonių namuose, tai žinoma nesupras…
AČIŪ
nes tiems, kurie ten papuola, tik paskutinė stotelė ir belikusi.
Zinau atveji, kaip per savaite zmogus vienam koja karste buvo. Neatpazino artimuju, vaiksciot nustojo, kliedejimai prasidejo ir pan. Greit artimieji pasieme, ir zmogus dar apie 10 metu nugyveno savam prote, vaiksciojo ir pan. Ir is ten dirbanciu esu girdejusi- nori kad greiciau myriop ateitu, vezkit i daugus
Tiek Daugai, tiek Alytaus ligoninės slauga, tiek šiluminiuose tas pats.
Yra Rajono PSPC vadovai ką jie nematė kokia betvarkė ten vyko daųgeli metų. Tegul nesėdi kabinetuose tegul aplanko ligoninę nors kartą per savaitę Tai gal tada kažkas keisis į gerą pusę.