Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį vykusiame posėdyje nusprendė, kad keturi Druskininkų savivaldybės atstovai Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nepažeidė, dėl kurorto mero tyrimas atidėtas, o dėl Lazdijų rajono vadovo – nepradėtas.
Etikos sargų posėdžio darbotvarkės didžiąją dalį sudarė su Dzūkijos savivaldybių reikalais susiję klausimai. Jau senokai viešojoje erdvėje eskaluojamam Druskininkų skandalui VTEK naujos ugnies neįpūtė. Tyrimą dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko nuspręsta atidėti, siekiant išsiaiškinti papildomus duomenis.
Komisija aiškinasi, ar politikas nusišalina nuo sprendimų, susijusių su UAB „Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centre „Aqua“, kadangi savo privačių interesų deklaracijoje buvo pateikęs duomenis apie šioje bendrovėje dirbantį jam artimą asmenį.
Dėl kitų keturių Druskininkų savivaldybės atstovų priimtas vienareikšmis sprendimas: komisija nusprendė, jog Druskininkų savivaldybės vicemeras Linas Urmanavičius, tarybos nariai Inga Šinkonienė ir Virgaudas Taletavičius bei administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Komisija aiškinosi, ar šie Druskininkų savivaldybės atstovai nusišalina nuo sprendimų, susijusių su UAB „Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centre „Aqua“, kadangi savo privačių interesų deklaracijose jie buvo pateikę duomenis apie šioje bendrovėje dirbančius jiems artimus asmenis.
Tyrimo metu surinkti dokumentai rodo šių savivaldybės atstovų siekį interesų konflikto išvengti: prieš sprendžiant jiems interesų konfliktą keliančius klausimus, jie buvo pareiškę nusišalinimus. Todėl Komisija daro išvadą, jog minėti asmenys Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto nepažeidė.
Tačiau Komisijai abejonių sukėlė motyvai, kuriais remiantis Druskininkų meras nepriėmė tarybos narių nusišalinimų. Abejotinas mero argumentavimas, esą nusišalinus trims tarybos nariams „neliktų kvorumo“ arba – esą būtų „suteikta galimybė opozicijos tarybos nariams balsavimo metu ištraukti balsavimo korteles ir sužlugdyti sprendimo priėmimo procedūrą“. Nepriimtini Komisijai pasirodė ir atvejai, kai meras nepateikė jokių nusišalinimo nepriėmimo motyvų ir įpareigojo vicemerą, tarybos narius bei savivaldybės administracijos direktorę spręsti visus su centru „Aqua“ susijusius klausimus.
Komisija pabrėžia, kad asmuo privalo nusišalinti kiekvieną kartą, kai yra svarstomas su jo privačiais interesais susijęs klausimas, todėl nusišalinimo nepriėmimas yra taip pat tik vienkartinis veiksmas. Šie veiksmai bei motyvai turėtų būti paviešinti visiems klausimo svarstyme dalyvaujantiems asmenims. Pabrėžtina ir tai, kad nusišalinimo nepriėmimas taikomas tik išimtiniais atvejais ir juo neturėtų būti piktnaudžiaujama.
Įgyvendindama Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, Komisija šiemet patvirtino privalomus nusišalinimo nepriėmimo kriterijus. Jais remiantis, nusišalinimas nepriimtinas tik tada, kai: nusišalinimui nepakanka pagrindo, nebūtų galimybės priimti sprendimą arba kai svarstomas klausimas susijęs su viešosiomis paslaugomis. Tačiau pabrėžtina, jog kiekvieną atvejį būtina aiškiai ir motyvuotai pagrįsti, laikantis objektyvių kriterijų.
Šiuo metu laikinai nuo pareigų nušalintam Druskininkų miesto savivaldybės valdomos UAB „Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centro „Aqua“ direktoriui Edmundui Antanaičiui etikos sargai buvo griežtesni. Jie nusprendė, kad E. Antanaitis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nusišalinti bei vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad dėl jo buvimo nė nekiltų abejonių.
Komisija aiškinosi, ar teisėtai jo vadovaujamame centre „Aqua“ buvo sudarytos įdarbinimo sutartys su jo žmona bei dukra.
Tyrimo metu nepasitvirtino informacija apie E.Antanaičio dukros įdarbinimą jo vadovaujamame centre „Aqua“ – nėra duomenų apie kokių nors sutarčių su ja sudarymą. Taip pat tyrimo duomenys rodo, jog žmonos įdarbinimo klausimų E. Antanaitis nesprendė: 2009 m. darbo sutartį su ja sudarė tuometinė UAB „Druskininkų pramogų parkas“ direktorė, o po bendrovės prijungimo prie centro „Aqua“ 2013 m. – direktoriaus pavaduotojas. Taigi, Komisija negali teigti, kad E. Antanaičio žmonos darbo sutartis buvo neteisėta, t.y., sudaryta nusižengiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui.
Nepaisant to, per pastaruosius trejus metus E.Antanaitis kelis kartus atliko esminius žmonos darbo sutarties pakeitimus – sprendė jam interesų konfliktą sukėlusius jos atlyginimo ir darbo krūvio keitimo klausimus.
Pažymėtina, jog minėtose situacijose E.Antanaitis nesiėmė jokių konkrečių veiksmų interesų konfliktui išvengti. Šiuo atveju centro „Aqua“ direktorius turėjo pareikšti nusišalinimą į pareigas jį skyrusiam asmeniui ar jo įgaliotam atstovui.
Nepradėti tyrimo dėl Artūro Margelio elgesio
Komisija nusprendė nepradėti tyrimo dėl Lazdijų rajono mero Artūro Margelio elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms.
Lietuvos socialdemokratų partijos atsiųstame pranešime teigta, esą savivaldybė ypač dosni UAB „Dzūkų žinios“, kuri glaudžiai siejama su rajono meru, kuris yra (buvo) bendrovės akcininkas, o jo žentas ir duktė dirba šioje įmonėje. Rašyta, jog savivaldybė ir Lazdijų rajono savivaldybės biblioteka iš UAB „Dzūkų žinios“ pirko užsakomųjų straipsnių spausdinimo paslaugas, kanceliarinių prekių bei televizorių. Teigta, jog savivaldybės merui, galimai siekiant asmeninės naudos, buvo sudaryti sandoriai su minėta bendrove. Prašyta išsiaiškinti, ar meras tinkamai vykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Pažeidimui konstatuoti reikia duomenų, kad asmuo atliko teisei priešingus veiksmus. Šiuo atveju – priėmė ar dalyvavo priimant sprendimus dėl UAB „Dzūkų žinios“; atstovavo savivaldybei, tvarkydamas reikalus su šia bendrove ar priešingai – atstovavo bendrovei santykiuose su savivaldybe ar gynė jos interesus; naudojo savo pareigas, galią ir vardą, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimus, susijusius su šia bendrove. Tačiau pranešime tokių duomenų nėra.
Tai, kad, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, meras yra atsakingas už savivaldybės administracijos ir savivaldybei priklausančių biudžetinių bei viešųjų įstaigų veiklą, nėra pagrindas teigti, kad meras priėmė ar dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su savivaldybės ir minėtos bendrovės užsakymais, jai atstovavo ar ją protegavo.
Vertinant teiginius apie galimai sudarytus sandorius, pažymėtina, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas įpareigoja deklaruoti ne visus sandorius, o tik tuos, kurių vertė viršija nustatytą 3000 eurų ribą. Kadangi nėra duomenų, jog V. Margelis daugiau nei prieš 30 kalendorinių dienų sudarė deklaruoti privalomus sandorius, nėra ir teisinio pagrindo pradėti jo elgesio tyrimą.