„Kaip dalinsimės vaiką?“, „Tu neauginsi vaiko“, „Vaikas – mano“, „Vaiko negausi“ – jeigu teko girdėti tokius žodžius arba juos sakyti, tuomet šis straipsnis Jums.
Skyrybos – dažniausiai gilių nesutarimų, nesutapimų pasekmė, tai – gyvenimo etapas, kai du žmonės, mylėję vienas kitą, pasuka skirtingais keliais, ir dažnai posakis „nuo meilės iki neapykantos vienas žingsinis“ tampa skaudžia realybe. Baimė, nerimas, nuoskaudos ir pyktis yra nereti besiskiriančios poros palydovai, o visame šiame besiskiriančių tėvų skausme, pyktyje esantys vaikui dažniausiai turi vienintelę misiją – išgyventi.
Ar žinojote, kad vaikui tėvų skyrybos gali prilygti artimojo mirčiai? Įrodyta, kad sudėtingų tėvų skyrybų metu vaikas išgyvena netektį, kurios metu pereina visus etapus: nuo neigimo, kad tėvai skiriasi, peraugančio į pyktį, vėliau į liūdesį ir galiausiai susitaikymą su situacija.
Tėvų sprendimo gyventi atskirai pasekmės vaikui labai priklauso nuo tėvų pagalbos ir paramos vaikui šiame šeimos gyvenimo pokyčių etape. Vaikų gebėjimas kontroliuoti emocijas yra tiesiogiai susijęs su jų saugumo jausmu šeimoje, o konfliktai tarp tėvų kelia iššūkį emociniam vaiko saugumui, o tai, savo ruožtu, padidina riziką vaikui patirti elgesio problemų – tokių kaip agresyvumas, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas, pablogėję mokymosi rezultatai.
Prastesnius mokymosi rezultatus gali lemti nuolat jaučiamas nerimas, nereikalingumo jausmas, nes tėvai „užsiėmę“ tarpusavio skaudinimu ir kovojimu dėl savo tiesų ir poreikių. Dėl tėvų nuolatinių konfliktų gali sutrikti vaiko miegas ir mityba: dėl sumažėjusio emocinio saugumo šeimos aplinkoje vaikas jaučia baimę, gali pradėti sapnuoti košmarus, o prastas miegas daro įtaką ir pakitusiai mitybai.
Kai tėvai skyrybų metu nebendradarbiauja, o vaikas yra tėvų pykčių įkaitas, vaikas gali pradėti jausti lojalumo konfliktą, t.y. jis nežino, kurį iš tėvų palaikyti – nors jam abu tėvai vienodai svarbūs; nežino, kuris tėvas „geras“, kuris „blogas“. Vaiko buvimo „įkaitu“ tėvų konflikte būsena gali turėti ilgalaikes neigiamas pasekmes jo tolimesniam vystymuisi. Tėvų skyrybų metu vaikas gali išgyventi net ir depresiją.
Kaip padėti vaikui išgyventi tėvų skyrybas?
Vaikai gali susitaikyti ir priimti pokyčius jų gyvenime, bet svarbu, kad viskas vyktų palaipsniui ir pamažu. Vaikai neturi jaustis kalti ar atsakingi už tėvus ir jų pasirinkimus ir sprendimus. Jeigu tėvai su vaiku bendraus, vaikas tėvų skyrybų metu žinos, kas vyksta, jausis laisviau, labiau pasitikės tėvais, kilus sunkumams, liūdnoms emocijoms – apie tai kalbėsis. Tėvų skyrybų pasekmės vaikui bus ženkliai mažesnės, jeigu skyrybų keliu pasukę tėvai sugebės vaikui paaiškinti, kas vyksta (tiek informacijos, kiek vaikui būtina žinoti), kas bus ateityje, kad tai, kas vyksta, nėra jo kaltė. Tai padės vaikui lengviau priimti pokyčius ir prie jų prisitaikyti.
Svarbu, kad skyrybų metu tėvai išlaikytų nuoseklumą ir vaikui įprastą rutiną: laikytųsi vaikui įprastos gyvenimo dienotvarkės, pokyčius darytų pamažu ir apie tai kalbantis, skatintų vaiką bendrauti su draugais, gyventi jam įprastą gyvenimą. Vaiko aplinka, jeigu įmanoma, turėtų kisti labai minimaliai, nekeičiant mokyklos, būrelių ir pan. Tobula, jeigu tėvai geba toliau laikytis senų tradicijų ar įprastų ritualų – ir toliau žiūrimas kas sekmadienį vakaro filmas su mama, futbolo varžybos su tėčiu – visa tai vaikui yra vertybės ir kartu kuriami prisiminimai, kurie padės jam jaustis saugiau ir ramiau.
Besiskiriantys tėvai turi ne tik išgirsti ir suprasti vaiką, bet ir patiems vaikams dažniau nei įprastai priminti, kad vaikas yra mylimas ir, kad skyrybos nėra vaiko kaltė. Baimė būti paliktam, nepelnytas kaltės jausmas ir susirūpinimas dėl ateities vaikui sukelia daug nerimo. Todėl kai tėvai padeda vaikui jaustis mylimam, saugiam, sumažina jo emocinį nesaugumą, ir net galimą psichinės sveikatos problemų riziką.
Vaikas neturi girdėti tėvų tarpusavio pykčių, agresijos ir konfliktų. Puiku, kai tėvų tarpusavio bendravimas po skyrybų, sprendžiant klausimus susijusius su vaiku, bendraujant apie vaiką, būna pagarbus ar bent minimaliai dalykiškas – tarsi kolegų. Reikia suprasti, kad vaikas – ne „keršto įrankis“, ne „žinučių nešėjas“ ar „kurjerio siuntinukas“ – jis neatsakingas už tėvų tarpusavio santykius, todėl vaiko interesai turi būti svarbiau už tėvų nuoskaudas.
Vaikui ryšys su abiem tėvais yra tarsi gyvenimo pamatas, todėl labai svarbu, kad vaikas (jeigu tai nekelia jam pavojaus) ir toliau bendrautų su abiem tėvais – tai jo prigimtinis poreikis.
Nežiūrint visų galimų pagalbų vaikams šiame sudėtingame jo šeimos gyvenimo pokytyje – labiausiai padėti jiems gali tėvai. Jeigu abu tėvai įsitraukia į vaiko gyvenimą, atliepia jo poreikius, suteikia stabilumą ir saugumą – vaikas tėvų skyrybas gali išgyventi sklandžiai ir be jokių rimtesnių pasekmių.
Tėvams, norintiems padėti savo vaikams ir patiems ieškantiems pagalbos, šiuo metu daugelyje savivaldybių yra teikiama psichologo pagalba, įvarios terapinės, mediatoriaus paslaugos.
Išmanios bendratėvystės centras yra viena iš galimų pagalbos tėvams paslaugų, kur tėvams gali būti suteikta psichologo, teisininko, mediatoriaus pagalba ir konsultacijos, organizuojami specialūs skyrium gyvenantiems tėvams mokymai bei sudaromos galimybės bendrauti su vaiku saugioje ir tam pritaikytoje draugiškoje aplinkoje.