Nacionalinio dailyraščio konkurso „Rašom! 2014“ nugalėtoja tapusi Alytaus Panemunės pradinių klasių mokytoja metodininkė Jūratė Krunglevičiūtė tikina, kad į pergalę ją atvedė užsispyrimas ir svajonė apie pagrindinį konkurso prizą – kruizinę kelionę iš Rygos į Stokholmą ir atgal.
Dailaus rašto mokėtės ar paveldėjote?
Turbūt paveldėjau. Mano tėtis labai gražiai rašė. Vaikystėje nerašiau taip dailiai, kaip jis. Gal septintoje ar aštuntoje klasėje tėtis padėjo man išspręsti uždavinį. Norėdamas prisiminti formulę, jis susirado savo mokyklinį sąsiuvinį, kuriame buvo sprendęs panašius uždavinius. Kai pamačiau, koks tvarkingas ir gražus jo raštas, man pasidarė gėda. Nuo tada ir aš pradėjau stengtis gražiai rašyti.
Kaip sugalvojote dalyvauti dailyraščio konkurse? Ar esate anksčiau dalyvavusi panašiuose konkursuose?
Apie šį konkursą sužinojau prieš keletą metų. Visuomet ragindavau savo mokinius jame dalyvauti. Ir pati to norėjau, keliskart buvau pradėjusi rašyti, tačiau taip ir nepabaigdavau iki galo. Vis kažkas man neįtikdavo – tai kokia nors raidelė per daug pakrypusi, tai jas sumaišydavau vietomis. Galbūt pritrūkdavo užsispyrimo.
Gražiai parašyti duotą tekstą man prireikdavo maždaug pusvalandžio, nes rašant dailyraščiu pirmiausia svarbu neskubėti, stengtis išgauti tą dailumą, atkreipti dėmesį į pavyzdinius šriftus.
Šiais metais užsispyriau, kad reikia mokiniams parodyti pavyzdį ir pabaigti rašyti duotą tekstą. Pati nežinau, iš kur atsirado tiek kantrybės ir užsispyrimo, nes tekstą perrašinėjau bene penkis kartus. Gal mane taip skatino pagrindinis prizas – kruizinė kelionė keturiems asmenims iš Rygos į Stokholmą ir atgal.
Vieną kartą rašydama netyčia sukeičiau du paskutinius žodžius vietomis. Pasidarė labai pikta, tačiau vis tiek perrašiau.
Triūsas nenuėjo perniek, patekau į antrą turą. Visai nesitikėjau, kad ir čia pavyks nugalėti tiek konkurentų.
Ar dalyvausite vėl panašiuose konkursuose?
Konkurso dalyvių vis daugėja, tad bus tik sunkiau laimėti. O kartą jau laimėjus, pralaimėjimo skonis būna labai kartus. Todėl nežinau, dvejoju…
Ar tobulinate savo raštą?
Iki konkurso nieko nedariau, specialiai netobulinau. Tačiau pradinių klasių mokytojos darbas priverčia rašyti taisyklinga rašysena, nes turiu rodyti pavyzdį savo mokiniams.
Prasidėjus konkursui tiesiog pradėjau rašyti tekstą. Tie penki perrašyti kartai ir buvo mano rašto tobulinimas.
Specialiai tam pirkau tris rašiklius, tačiau geriausias rezultatas gavosi rašant plonai rašančiu plunksnakočiu.
Ar rašote laiškus ranka?
Taip, rašau, tačiau vis rečiau ir rečiau. Turbūt tai šiuolaikinių technologijų pasekmė.
Pritariate, kad šiuolaikinės technologijos „gadina“ žmonių raštingumą, dailyraščio įgūdžius?
Taip, žinoma. Kuo mažiau rašai ir lavini ranką, tuo daugiau viskas pasimiršta.
Ar atkreipiate dėmesį į mokinio raštą? Ar jo braižas jums sufleruoja kokią nors informaciją apie tą žmogų?
Visuomet pastebiu, kokie skirtingi mokinių raštai. Kai kurie jų būna labai charakteringi, tačiau niekada pagal braižą netyrinėju informacijos apie žmogų. Yra mokslas, tyrinėjantis šią sritį, tačiau niekada ja nesidomėjau.
Pastebėjau, kad antrokų raštas būna gražiausias. Pirmokai tik pradeda mokytis rašyti, todėl jie turi dar mažai įgūdžių. Antrokų rankos jau įgunda rašyti, o trečiokai jau ima pernelyg skubėti.
Ar dažnai aplinkiniai Jūsų prašo dailyraščiu išraityti sveikinimus atvirukuose ar panašių paslaugų?
Priešingai, aš pati einu prašyti, kad man užrašytų atviruką kaligrafišku raštu. Kaligrafiškas raštas nuo dailyraščio labai skiriasi. Pastarasis man atrodo toks labai taisyklingai vaikiškas, jis netinka atvirlaiškiams.