Sprendžiant iš pasisakymų viešojoje erdvėje, kai kurie politikai mane pasiruošę sudeginti ant laužo už tai, kad iki šiol nepasirašiau krepšinio klubo „Dzūkija“ finansavimo sutarties. Galiu pakartoti tai, ką jau sakiau tarybos posėdžio metu: nepasirašiau ir nepasirašysiu. Ir dėl teisinių, ir dėl žmogiškų, nors tiksliau būtų – nežmogiškų, aplinkybių.
Iki šiol nenorėjau to viešinti, nes manau, kad tokios temos apskritai neturėtų būti eskaluojamos, bet po paskutinio tarybos posėdžio turiu tą padaryti, kad žmonės suprastų, kokius metodus naudoja kai kurie tarybos nariai, kokių poveikio priemonių griebiasi, siekdami, kad būtų priimti jiems naudingi sprendimai.
Iš su krepšinio klubu susijusio asmens, tarybos nario, sulaukiau kvietimo pokalbiui, kurio metu buvau informuotas, kad jis turi neva mane kompromituojantį garso įrašą. Buvo paklausta, ką su tuo įrašu daryti — viešinti ar ne. Taip pat buvo siekiama, kad aš, skirdamas lėšas sporto klubams, nesivadovaučiau de minimis pagalbos nuostatomis, nes to nedaro nė viena šalies savivaldybė. Visa tai įvyko šių metų vasario mėnesį, kai buvo patvirtintas savivaldybės biudžetas.
Mano vertinimu, toks pokalbis tolygus šantažui. Apie tai informavau merą ir specialiąsias tarnybas.
Dėl tarybos nario minėto įrašo, su kuriuo aš asmeniškai niekaip nesu susijęs ir kuriame nėra mano balso, vėliau policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir buvau apklaustas. Policijai rašęs asmuo bandė mane apkaltinti padarius nusikaltimą asmens sveikatai ir gyvybei.
Po tokių dalykų viešos kalbos dėl interpeliacijos manęs visai neveikia. To visai nebijau. Aš tiesiog dirbu miestui ir jo žmonėms tol, kol manimi pasitiki meras ir taryba. Norisi, kad savivaldybės institucijose dirbtų žmonės, kurie elgiasi sąžiningai, moraliai ir teisingai. Norisi, kad prieš paskiriant asmenį į atsakingas pareigas, būtų atliktas ne tik formalus, bet labai gilus patikrinimas, gal tuomet mes greičiau keistumėmės.
Dar kartą patikinu, kad priimdamas sprendimus vadovaujuosi galiojančiais teisės aktais. Kalbant konkrečiai apie eskaluojamą diskusiją dėl sporto klubų finansavimo ir neva, kad aš nevykdau tarybos priimtų sprendimų, noriu pabrėžti, kad tai nėra tiesa.
Viešajai įstaigai „Dzūkijos sportas“, valdančiai krepšinio klubą „Dzūkija“, kaip ir visiems kitiems, galioja tie patys finansavimo kriterijai, taip pat ir valstybės pagalbos programos de minimis reikalavimai. Tai reiškia, jog vienam ūkio subjektui per 3 mokestinių metų laikotarpį parama gali siekti 200 000 eurų. Prieš tai kasmet miesto savivaldybės administracijos paramos sulaukdavęs „Dzūkijos“ klubas per tris paskutinius metus šią ribą viršijo.
Tarybos sprendimą įvykdžiau tiek, kiek tuo metu jį buvo galima įvykdyti. Aš ir ketvirtadienį vykusiame tarybos posėdyje pasakiau, kad vadovaujuosi de minimis programos nuostatomis. Europinis reglamentavimas, manau, yra aukštesnis teisės aktas nei tarybos sprendimas. Jeigu kažkas mano, kad nusprendžiau neteisingai, galima skųsti mano priimtą sprendimą teisme. Tą galėjo padaryti ir krepšinio klubas, tačiau kažkodėl nepadarė.
O tokie metodai, kai bandoma paveikti neva kompromituojančia informacija, atviri pareiškimai, kas bus, jeigu tu nepadarysi taip, kaip reikia, manęs neveikia. Esu ramus ir prieš savo sąžinę, ir prieš visus alytiškius, ir nei grasinimai, nei interpeliacija manęs neprivers pakeisti pozicijos.
Be to, ir pati taryba laikosi tokios pozicijos, paskutiniame tarybos posėdyje nepritarusi sprendimo projektui dėl lėšų skyrimo krepšinio klubui.