Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistema šiuo metu jau atitinka reikalavimus, kuriuos Lietuva privalės įvykdyti tik 2025 metais. Tokią išvadą leidžia daryti praėjusių metų veiklos rezultatai, kurie rodo, kad pernai regione buvo perdirbta daugiau kaip 55 procentai visų komunalinių atliekų.
„Tai yra geriausias rezultatas Lietuvoje. Pagal žiedinės ekonomikos uždavinius Europos Komisijos Lietuvai tokia užduotis yra keliama tik 2025 metais. 2030 metais mūsų šalis turėtų perdirbti 65 proc. visų susidarančių komunalinių atliekų kiekio“, – sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas.
Jis neabejoja, kad rezultatai, kurie regionui pagal atliekų tvarkymo rodiklį leidžia atsistoti į vieną gretą su aukštą išsivystymo lygį šioje srityje pasiekusiomis valstybėmis, pasiekti gerai apskaičiuotų ir sėkmingai įgyvendintų investicijų dėka.
Neseniai Aplinkos projektų valdymo agentūra patvirtino vieną didžiausių pastaraisiais metais ARATC įgyvendintą biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo projektą. Patvirtinimas reiškia, kad projektas atitinka visus galimybių studijoje numatytus sprendinius. ARATC specialistai pastebi, kad pasiekti rezultatai netgi pranoksta lūkesčius ir investicijos duoda didesnį efektą nei buvo numatyta investiciniame plane.
Planuojant investicijas buvo skaičiuojamas vietinės rinkliavos augimas, kuris galėjo siekti iki 36 proc. Tačiau technologiniai sprendimai, ir tai, kad įrenginių eksploataciją vykdo pats ARATC, o ne samdomas operatorius bei trims metams atidėtas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis leido pasiekti, kad bendri atliekų tvarkymo kaštai 2016 metais nedidėja.
Biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo įrenginiai pradėjo veikti praėjusių metų viduryje. Per pusmetį juose apdorota daugiau kaip 7,6 tūkst. tonų atliekų. Tai reiškia, kad tiek biologiškai skaidžių atliekų buvo atskirta iš bendro komunalinių atliekų srauto, atskirai surinkta maisto atliekų ir žaliųjų atliekų. Tiek atliekų nepateko į sąvartyną, o tapo kompostu ir dujomis šilumos ir elektros energijai gaminti.
Metais anksčiau veikti pradėjusiuose mechaninio rūšiavimo įrenginiuose per praėjusius metus atskirta 869 t antrinių žaliavų , daugiau kaip 14 tūkst. t biologiškai skaidžių atliekų, apie 9 tūkst. tonų deginimui tinkamų atliekų.
Regione veikia 17 didelių gabaritų atliekų surinkimo ir 7 kompostavimo aikštelės, kuriose surinkta daugiau kaip 20 tūkst. tonų perdirbimui, kompostavimui ir energijai gaminti tinkamų atliekų. Tai – vėlgi atliekos, nepatekusios į sąvartyną. Jame per praėjusius metus pašalinta mažiau kaip 27 proc. visų regione susidariusių komunalinių atliekų.
Tai – beveik dvigubai mažiau nei 2014 metais ir tai yra naujas regiono rekordas, patvirtinantis, kad visi investiciniai projektai davė tą naudą, kurios iš jų ir buvo tikėtasi – maksimaliai sumažinti sąvartyne šalinamų atliekų kiekį.
Valstybiniame atliekų tvarkymo plane 2014-2020 metams yra nustatytos pereinamosios komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo užduotys. Pagal jas Alytaus regionas 2014-15 metais sąvartyne galėjo šalinti daugiau kaip 24 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų. Užduotis įvykdyta su kaupu: 2014 m. sąvartyne pašalinta vos kiek daugiau kaip 5 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų, 2015 m. – tik 1033 tonos.
Prieš keletą metų planuojant investicijas ekspertai buvo paskaičiavę, kad įgyvendinus Alytaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros projektą, būtų perdirbama ar kitaip panaudojama apie 75 proc. visų regione susidarančių komunalinių atliekų.
Praėjusių metų skaičiavimai rodo, kad pernai regione buvo perdirbta ir kitaip panaudota daugiau kaip 73 proc. komunalinių atliekų.
Pasirinktos pažangiausios atliekų tvarkymo technologijos užtikrina mažesnius eksploatavimo kaštus, nes reikalauja mažesnių žmogiškųjų išteklių ir darbo laiko sąnaudų. Investicijos į Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemą per pastaruosius 8 metus siekė daugiau kaip 40 milijonų eurų , tačiau investiciniai kaštai į eksploatavimo kaštus nepatenka, todėl ES parama mažina atskirtį tarp valstybių, užtikrina tą pačią paslaugos kokybę ir prieinamumą ir tuo pačiu užtikrina, kad eksploatavimo kaštai būtų mažesni.
Tai – dar vienas įrodymas, kad padarytos ne tik reikalingos, bet ir labai tikslingos investicijos, duodančios maksimalų efektą, kuris išmatuojamas anaiptol ne tik pinigais, bet pirmiausia gyvenimo ir mus supančios aplinkos švara bei kokybe.