Vakarą, kada Paryžiuje buvo surengti kruvini teroristiniai išpuoliai, lytiškė Živilė Kalibataitė prisimena su siaubu. Pasak moters, kai kurie prancūzai stengiasi simboliškai kovoti su teroru, nepasiduoti baimei, tačiau daugelis jų tikina, kad nors išpuoliai ir nesugebėjo palaužti Prancūzijos, ji jau niekada nebus tokia, kaip anksčiau.
„Žmonių nuotaikos Paryžiuje ir šiuo metu yra slogios. Pirmiausia visi buvo šoko būsenoje, o dabar tiesiog liūdi. Bet net ir po teroristinių išpuolių dauguma paryžiečių nusprendė simboliškai kovoti su terorizmu: jie lankosi kavinėse, bistro. Bando parodyti, kad ir baisiausi teroro aktai negali jų įbauginti ir pakeisti gyvenimo būdo“, – sakė daug laiko Prancūzijos sostinėje praleidžianti alytiškė.
Kruvinąjį penktadienį, lapkričio 13 dieną, Ž. Kalibataitė dalyvavo seminare Karo mokykloje Paryžiuje, kurio metu kaip tik buvo diskutuojama apie radikalizaciją. Apie 18 valandą, jau grįžtant iš seminaro, Živilę pasiekė žinia, kad vienoje Paryžiaus traukinių stočių padėta bomba. Laimei, paaiškėjo, kad tai buvo melagingas pranešimas, tačiau, regis, jis buvo tarsi koks blogas ženklas, pranašaujantis apie greitai nutiksiančius įvykius.
Tą patį vakarą alytiškė per televiziją žiūrėjo futbolo rungtynes tarp Prancūzijos ir Vokietijos, kurių metu ir nuaidėjo sprogimai.
„Visa laimė, kad tąkart buvau ganėtinai toli nuo vietų, kur buvo įvykdyti išpuoliai. Nei šūvių, nei sprogimų negirdėjau. Mano pažįstami taip pat nenukentėjo, nors kai kurie ir buvo visai netoli išpuolių vietų. Deja, kai kurių mano draugų, pažįstamų artimieji žuvo“, – apie kruvinąją penktadienį pasakojo Ž. Kalibataitė.
Pasak moters, tarp prancūzų yra jaučiamas labai didelis solidarumas. Dar išpuolių metu, kai policija buvo užblokavusi kai kurias Paryžiaus vietas, gyventojai socialiniuose tinkluose platino žinutes, ragindami atverti savo namų duris tiems, kurie negali sugrįžti namo ar yra „įstrigę“ kavinėse, baruose.
Akivaizdu, kad praėjusios savaitės įvykiai paryžiečius, ir visus prancūzus paveikė. Žmonės stengiasi sugrįžti į įprastas vėžes, bet, kaip teigė Ž. Kalibataitė, Prancūzijos spauda skelbia, kad naudojimasis viešuoju transportu sumažėjo. Vadinasi, išpuoliai gyventojų įpročius, kad ir laikinai, paveikė.
„Pati asmeniškai baimėje negyvenu. Žinoma, esu atidesnė, bet stengiuosi išlaikyti šaltą protą. Vienas iš teroristų tikslų yra įbauginti, tad mūsų baimė reikštų jų pergalę“, – įsitikinusi alytiškė.
Ji nevengia naudotis viešojo transporto paslaugomis, skristi lėktuvais. Moteris įsitikinusi, kad išpuoliai akivaizdžiai parodė, kad žmonės teroristų taikiniu gali tapti bet kur – net sėdėdami kavinėse.
Visgi, jeigu prireiktų dalyvauti viešame, masiniame renginyje, moteris atsižvelgtų į jo vietą ir tikslą. „Mano pažįstamų rate buvo žmonių, kurie praėjus dviem dienoms po išpuolių, jau dalyvavo vestuvėse sinagogoje. Nors tai ir nėra viešas renginys, bet saugumo klausimas buvo iškeltas“, – sakė Ž. Kalibataitė.
Moteris tikino, kad praėjus savaitei po teroristinių išpuolių, prancūzų susitelkimas vis dar didelis. Visuomenė yra stipriai paliesta šių įvykių, bet žmonės bando vieni kitus drąsinti, palaikyti, dažnai kalba apie išpuolių aukas. Ž. Kalibataitės teigimu, dauguma Prancūzijos musulmonų yra aiškiai ir atvirai pasmerkę teroro išpuolius.
„Svarbiausia, kad nemaža dalis prancūzų, net ir po tokių baisių įvykių, stengiasi išlikti ramūs, pasitikintys ne tik savimi, bet ir kitais“, – įsitikinusi alytiškė, kurią su Paryžiumi sieja mokslo ir darbo reikalai.
Moteris Prancūzijos sotinėje, universitete dėsto politikos mokslus, tarptautinį saugumą ir gynybą, rašo disertacijos darbą daktaro laipsniui gauti.