Alytuje, Ulonų gatvėje, penktadienį duris pravėrė pirmieji Lietuvoje pusiaukelės namai. Vieni jų atidarymo ceremoniją stebėję gyventojai tikino, kad „bomžynų“ Ulonų gatvėje ir taip užtenka, o nuteistieji tokių privilegijų neverti, kiti teigė, kad nuteistųjų kaimynystė jiems baimės nekelia: kur kas baisesni būtų musulmonai.
„Na, ko gi čia bijoti? Gi ne recidyvistai gyvens. Man būtų žymiai baisiau, jei čia kokia nors musulmonė su burka apsigyventų“, – sakė prie pusiaukelės namų atėjusi moteris.
Jai pritarė ir garbaus amžiaus Ulonų gatvės gyventojas Klemensas, teigęs, kad įkalinimo įstaigų darbuotojai žino, ką galima leisti į pusiaukelės namus, o ko ne. „Gal bent šituos šiukšlynus aplink nuteistieji sutvarkys, juk jie turės dirbti“, – tikėjosi alytiškis.
Iš tolo pusiaukelės namų ceremoniją stebėjusi moteris buvo kategoriškos nuomonės: nuteistiesiems čia ne vieta.
„Jau ir taip čia tų „bomžynų“ užtenka. Ir nakvynės namai, ir pataisos namai, ir pusiaukelės. Kas mus supa? Galėjo tuos pinigus kam kitam panaudoti: vienišoms motinoms, vaikams namus įrengti, o ne nuteistiesiems, kurie guli išvertę bambas“, – piktinosi nuteistųjų kaimynystės bijanti moteris.
Pusiaukelės namų atidarymo juostą perkirpo Teisingumo ministerijos viceministras Julius Pagojus, Kalėjimų departamento vadovė Živilė Mikėnaitė, Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius, Alytaus pataisos namų direktorius Kęstuti Jasmontas. Ž. Mikėnaitė K. Jasmontui įteikė simbolinį pusiaukelės namų raktą. Namus pašventino Alytaus dekanas Arūnas Užupis.
„Labai smagu, kad Alytus tapo pirmuoju miestu, kuriame įsikūrė pusiaukelės namai. Mes žengėme į priekį nuo sovietinio palikimo, kuomet įkalinimo įstaigos sistema turėjo vieną tikslą – nubausti, o ne leisti pasitaisyti. Pusiaukelės namai pavyzdingai besielgiantiems nuteistiesiems padės grįžti į doros kelią, integruotis į visuomenę. Dėkoju Norvegijos tautai, Alytaus merui, alytiškiams, kurie suprato šio projekto esmę“, – kalbėjo Teisingumo ministerijos viceministras J. Pagojus.
Daugiau tolerancijos vieni kitiems ir saugaus gyvenimo susirinkusiems linkėjo Alytaus miesto meras V. Grigaravičius. „Sakoma, kad reikia tikėti žmonėmis, paklydusiam reikia leisti pasitaisyti. Ir kaip tik šiandien mes matome tokią galimybę. Dalis tų pasiklydusių žmonių čia galės greičiau įsitraukti į visuomenės gyvenimą. Noriu tikėti, kad tarp šio pastato ir gatvės gyventojų vyraus darna ir sutarimas, kad nebus konfliktų“, – kalbėjo meras.
Seimo narys Raimundas Markauskas sakė suprantantis Ulonų gatvės gyventojų nerimą, bet teigė, kad būtų netikslinga atsiriboti siena nuo nuteistųjų, kurie yra visuomenės dalis. Pasak R. Markausko, su blogais darbais galima kovoti tik gerumu.
Kad pusiaukelės namai nuteistiesiems bus kaip tarpinė stotelė, grįžtant į gyvenimą laisvėje, neabejojo ir Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, paskelbęs, kad jis visai neprieštarautų, jei tokie namai atsirastų ir Alytaus rajone.
Susirinkusieji galėjo apžiūrėti pusiaukelės namų patalpas. Jose apsilankė ir aktyviai namų steigimui besipriešinusi Ulonų gatvės gyventoja Irena, priekaištavusi merui už tai, kad nebuvo įsiklausyta į gyventojų nuomonę, o ir žadėtųjų pavojaus pultelių jiems niekas nedavė.
Vietoj jų Ulonų gatvės gyventojams K. Jasmontas šiandien išdalino skrajutes, kuriose nurodyta informacija, kur kreiptis ir kam skambinti, pastebėjus, kad pusiaukelės namų gyventojai elgiasi nederamai.
Alytaus meras V. Grigaravičius ir pataisos namų direktorius pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią Alytaus pataisos namų nuteistieji bus įpareigoti prisidėti prie miesto aplinkos tvarkymo darbų, talkų.
K. Jasmontas gerosios kaimynystės sutartį pasirašė ir su trijų Miško gatvės daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkais. Jiems buvo išdalintos padėkos už toleranciją steigiant pusiaukelės namus.
Pusiaukelės namuose jau kovo pabaigoje apsigyvens pirmieji nuteistieji. Jie atvyks ne tik iš Alytaus pataisos namų, bet ir iš kitų Lietuvoje esančių įkalinimo įstaigų. Tačiau visi jie bus Alytaus apskrities gyventojai.
Pirmame pastato aukšte vyks išeinančių ir grįžtančių nuteistųjų kontrolė, antrame aukšte nuteistiesiems įrengti 6 miegamieji, dušai, tualetai. Jie taip pat naudosis poilsio erdvėmis, stalo žaidimais, turės, kur sportuoti, patys gaminsis maistą, dirbs, galės susitikti su savo šeimos nariais.
Pusiaukelės namų atidarymą sustoję kiemelyje stebėjo ir septyni nuteistieji, tikinę, kad jų bijoti žmonėms nereikia, kad jie yra pasiryžę gyventi dorai, o nedorų žmonių gatvėse apstu ir be pusiaukelės namų.
„Tai – galimybė mums kabintis į gyvenimą. Esame patenkinti pusiaukelės namais. Čia gyvens tik pavyzdingi nuteistieji, gyventojams baimintis tikrai nereikia“, – sakė vienas nuteistųjų. Jis kartu su kitais likimo draugais šiandien prie pusiaukelės namų augančiuose medžiuose pakabino savo gamintus inkilus.
Nuteistieji į pusiaukelės namus galės būti perkelti likus ne daugiau kaip vieneriems su puse metų ir ne mažiau kaip pusei metų iki lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos.