Vaikui niekur nebus taip gerai, kaip savo šeimoje, šalia artimiausių žmonių. Tuo įsitikinusi Alytaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Abromaitienė. Tačiau jos vadovaujamam skyriui bene dažniausia tenka skubėti į pagalbą vaikams, kurie savo šeimoje pasijaučia nesaugūs.
„Tokie momentai būna labai skaudūs. Pirmiausia, žinoma, vaikui. Bet ir mums, darbuotojams, tai yra labai sunkios akimirkos. Prie tokių dalykų nepriprantama, neužsigrūdinama“, – prisipažinusi ilgametė Vaiko teisių apsaugos sistemos specialistė, nuo šių metų kovo einanti skyriaus vedėjos pareigas.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje itin dažnai pasirodo pranešimų apie vaikų patiriamą smurtą, itin dažnai – smurtą artimoje aplinkoje. Ar iš tiesų padaugėjo skriaudžiamų vaikų, ar tiesiog žmonės pasidarė nepakantesni smurtui prieš vaikus?
Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus pastaruoju metu gauname tikrai gerokai daugiau. Manome, kad tam įtakos turi visuomenę sukrėtę rezonansiniai įvykiai, kurių aukomis tapo vaikai, ir priimtos bet kokį smurtą prieš vaikus draudžiančio įstatymo nuostatos.
Per šių metų tris mėnesius, gavus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, skyriaus specialistai lankėsi 330 šeimose, aiškinosi pranešimų pagrįstumą, organizavo pagalbą šeimoms.
Per tą patį laikotarpį dėl galimo smurto vaikų atžvilgiu jau 14 kartų kreipėmės į teisėsaugos institucijas, dalyvavome 18 vaikų apklausose pas ikiteisminio tyrimo tyrėjus ir teisme, atstovaujant nukentėjusiųjų vaikų interesus baudžiamosiose bylose pateikėme teismui 5 civilinius ieškinius.
Žmonės nesitaiksto su bet kokiomis smurto prieš vaikus apraiškomis, netoleruoja jų nepriežiūros, netinkamo tėvų elgesio vaikų akivaizdoje. Ir apie tai praneša – mūsų skyriui, policijai. Mes važiuojame, aiškinamės, ieškome sprendimų ir pagalbos. Mūsų pareiga – padėti vaikui. Tokia yra ir kiekvieno suaugusio žmogaus pareiga.
Ko gero, dažnas Jūsų skyriaus specialistų, policijos pareigūnų apsilankymas šeimoje, reaguojant į pranešimą apie galimą smurtą, baigiasi vaiko išvežimu į globos institucijas ar atidavimu laikinai globai?
Vaiko paėmimas iš namų, šeimos aplinkos yra kraštutinė priemonė ir ji taikoma tik tuomet, kai kitos išeities užtikrinti vaiko saugumą nėra. Visais atvejais ieškoma sprendimų, kad vaikas patirtų kuo mažesnį emocinį sukrėtimą – jeigu tik yra galimybė jo globą patikime artimiems žmonėms, su kuriais jis jaučiasi saugus, turi emocinį ryšį.
Mūsų darbą, priimamus sprendimus sudėtinga įsprausti į kažkokius rėmus. Kiekviena situacija būna vis kitokia ir neįmanoma surasti visoms vienodai teisingo ir gero recepto. Mes dirbame su pačiais jautriausiais žmonėmis – vaikais. Atvykstame tuo metu, kai jie jaučiais labi pažeidžiami. Ir turime elgtis ir jautriai, ir protingai, ir teisingai, ir išmintingai. Patikėkite, tai labai nelengva.
Ne kartą yra tekę girdėti, kad vaikui net ir nepavyzdingoje šeimoje, bet su savo tėvais augti yra geriau nei pačiuose geriausiuose globos namuose. Ar pritariate tokiam požiūriui?
Žinoma, kad vaikui niekur nebus geriau nei šeimoje. Tai – jo prigimtinė teisė. Vaikystė, tai trumpas ir nepakartojamas gyvenimo tarpsnis. Ji linksma ir nerūpestinga, kai šalia vaiko tėvai, kurie juo pasirūpina, priglaudžia, nuramina, padeda įgyvendinti svajones ir troškimus.
Tačiau ne visi tėvai stengiasi, kad jų vaikų vaikystė būtų laiminga ir saugi. Ne visi sugeba pasirūpinti savo atžalomis.
Tuomet mes, suaugusieji, privalome jiems užtikrinti saugią aplinką ir padėti užaugti. Su kiekviena šeima, iš kurios vaikas paimamas globai, vėliau yra dirbama, dedamos visos pastangos, kad vaikui būtų sąlygos grįžti į savo namus, pas savo tėvus ir saugiai su jais gyventi.
Šioje vietoje milžinišką darbą atlieka socialinių paslaugų centro darbuotojai. Kasmet Alytuje tėvų globos netenka apie 35 vaikai. Dalis jų vėliau grįžta į savo šeimas.
Moksliškai įrodyta, kad ne šeimoje augančio kūdikio pažintiniai gebėjimai sumažėja jau per pirmuosius šešis mėnesius. Todėl labai svarbu, kad vaikai augtų jei ne savo, tai globėjų (rūpintojų) šeimose.
Kaip keičiasi visuomenės, konkrečiai alytiškių, požiūris į globą (rūpybą) ir įvaikinimą? Ar atsiranda daugiau tam pasiryžtančių?
Nors apie alternatyvą institucinei globai -globą šeimoje ir socialinių (budinčių) globėjų šeimose – kalbama gan seniai, tačiau žmonių, norinčių globoti vaikus, vis dar nepakanka.
Bet pastebime gerą tendenciją: pastaruoju metu vis daugiau alytiškių domisi galimybe globoti (rūpintis) vaikus, globėjams, (rūpintojams), įtėviams organizuojamais mokymais. Mokymai atsako į daug globėjams ir įtėviams rūpimų klausimų, sustiprina pasiryžimą. Būsimieji įtėviai ir globėjai mokomi bendravimo su vaikais įgūdžių, suvokti tėvų globos netekusių vaikų poreikius, jų vystymosi ypatumus, padėti netektį išgyvenančiam vaikui,
Džiaugiamės, kad Alytaus mieste jau turime budinčią globėją, kuri pasirengusi bet kada į savo šeimą laikinai ( iki 6 mėn.) priimti tėvų globos netekusius vaikus. Budintys globėjai turi būti labai motyvuoti žmonės, turintys vidines vertybes, nes įsileisti vaiką į savo namus, žinant, kad jis pas tave bus trumpai, sudėtinga.
Šiuo metu Alytaus mieste 68 globėjų (rūpintojų) šeimose yra globojami 83 vaikai.
Kaip dažnai vyksta šie globėjų/įtėvių mokymai? Ar šie mokymai yra privalomi, norint tapti globėju/įtėviu?
Praėjusiais metais įvadinius mokymus pagal GIMK (globėjų/įtėvių mokymo programą) Alytaus mieste baigė 11 asmenų, norinčių globoti (rūpintis), ir 6 asmenys, norintys įvaikinti vaikus.
Praėjusias metais buvo teikiamos paslaugos ne tik asmenims, besirengiantiems tapti globėjais (rūpintojais), įvaikintojais, bet ir esamiems globėjams (rūpintojams) – jiems buvo teikiamos psichologo, socialinio darbuotojo paslaugos, veikė globėjų (rūpintojų) savipagalbos grupė.
Šiuo metu Alytaus vaikų globos namuose taip pat vyksta VšĮ „Pactum“ organizuojami mokymai, kuriuose dalyvauja 8 asmenys, norintys tapti globėjais. Gegužės mėnesio pabaigoje planuojama pradėti mokymus naujai grupei. Norą dalyvauti mokymuose jau išreiškė 5 asmenys.
Tiems, kurie nori suteikti savo gyvenimui daugiau prasmės, siūlome apsvarstyti vaiko globos galimybę ir atverti savo namų duris be tėvų globos likusiam mūsų mažajam bendruomenės nariui.
Miestelėnus, norinčius šeimoje globoti vaikus, ar tapti socialiniais (budinčiais) globėjais kviečiame dalyvauti mokymuose. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai pasirengę suteikti visą reikiamą informaciją vaikų globos ar įvaikinimo klausimais.
Tačiau pastaruoju metu stipriai keičiasi ir institucinė globa. Kokie pokyčiai vyksta Alytuje?
Labai džiugu, kad jau keturiolika Alytaus vaikų globos namų auklėtinių gyvena butuose – šeimai artimoje aplinkoje, kurioje jie išmoksta planuoti savo biudžetą, įgyja gyvenimiškų įgūdžių, o tas labai svarbu išeinant į savarankišką gyvenimą. Artimiausiu metu planuojama dar viename savivaldybės išnuomotame bute apgyvendinti 8 vaikus.
Tai labai svarbus poslinkis, gerinant vaikų globos kokybę ir ruošiant juos savarankiškam gyvenimui.
Turime galimybę šeimai esant krizinėje situacijoje (patyrus smurtą, prievartą, esant alkoholio problemai šeimoje, netekus gyvenamosios vietos), vaikus kartu su vienu iš tėvų laikinai apgyventi Šeimos krizių grupėje, kuri veikia nuo 2016 metų rudens.
Tuomet vaikučiai, gyvendami su artimu žmogumi, patiria mažesnius emocinius išgyvenimus.
Per šį laikotarpį šeimos krizių grupėje laikinai buvo apgyvendinta 12 mamyčių ir 14 mažamečių vaikučių. Šiuo metu grupėje laikinai gyvena keturios krizę išgyvenančios mamytės su šešiais vaikučiais.
Vaiko teisių apsaugai pastaruoju metu skiriamas vis didesnis dėmesys. Ar tą galima pasakyti ir apie šioje srityje dirbančius specialistus – ar jums irgi skiriama daugiau dėmesio iš valstybės? Kiek žmonių šiuo metu dirba Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisų apsaugos skyriuje? Koks darbo krūvis jiems tenka? Kaip vyksta bendradarbiavimas su kitomis vaiko teisių apsaugos institucijomis?
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje šiuo metu dirba 6 darbuotojos. Skyriaus darbuotojų gretas gegužės pradžioje papildys dar viena specialistė, kuri laimėjo atranką į laisvą pakaitinio valstybės tarnautojo vietą.
Pastaruoju metu išaugus visuomenės aktyvumui, skyriui gaunant žymiai daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, skyriaus darbuotojų darbo krūviai ženkliai padidėjo.
Į pranešimus, kurių daug gauname ir nedarbo metu, privalome reaguoti nedelsiant. Apie galimus vaiko teisių pažeidimus policijos pareigūnai informuoja telefonu (Alytaus apskrities VPK pateikti skyriaus specialistų kontaktai), el. paštu, esant ypatingiems atvejams skyriaus specialistai su policijos pareigūnais vyksta į šeimas.
Pastaruoju metu daug diskutuojama, kad Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai dirbtų visą parą. Siekiant tai įgyvendinti skyriuose turėtų būti įdarbinta papildomai specialistų.
Stiprios vaiko teisių apsaugos užtikrinimui labai svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas: sveikatos priežiūros, švietimo, teisėsaugos, socialinių paslaugų įstaigų. Toks bendradarbiavimas ir vyksta: su minėtomis įstaigomis nuolat keičiamės informacija, dalyvaujame tarpinstituciniuose pasitarimuose, o prireikus – visi kartu, vieni kitiems padėdami, skubame į pagalbą vaikams. Visada galvodami: kad tik suspėtume, kad tik padėtume.