Vita Zykutė ir Tomas Aliulis Bundžių kaime apsistojo prieš 15 metų. Vita dirbo buhaltere, o Tomas užsiėmė automobiliais, tačiau vieną dieną abu nusprendė, kad kaime reikia veikti ką nors įdomesnio. Tuomet jie pradėjo kurti parką ir senovinių daiktų muziejų. Tomas tai pat organizuoja išskirtinę, važinėjančią automobilių parodą, o jo žmona dabar garsėja kaip viena iš nedaugelio keptuvių kolekcininkių.
Energingi ir charizmatiški žmonės turi daugybę veiklų: jiedu – aktyvūs kaimo bendruomenės nariai, kolekcininkai, sodininkai ir automobilių parodų organizatoriai.
Vita dalį gyvenimo dirbo apskaitininke, tačiau supratusi, kad tai – ne jos būdui, nėrė į kitas veiklas. Moteris nusprendė kurti savo verslą ir visas jėgas sutelkė naujų idėjų įgyvendinimui.
„Darbų buvo visokių – įdomių ir neįdomių. Ilgainiui supratau, kad aš negaliu sėdėti darbe biure, nes naudos tik tiek, jog aštuonias valandas pasėdžiu ramiai. Man reikia veiksmo, nemėgstu rutinos“, – pasakojo Vita, atradusi laimę kaime.
Tomas taip pat pasakoja, kad nors yra gyvenęs Alytuje, tačiau suprato, kad miestas – ne jam, į jį jis nenorėtų grįžti už jokius pinigus.
Vyriškis – tikras automobilių entuziastas. Teigia, kad automobiliai – ne tik jo darbas, bet ir gyvenimas.

„Automobiliai, technika mane domino nuo mažens. Man labiau patinka juos kurti, tobulinti, restauruoti, negu pačiam dalyvauti varžybose“, – sakė Tomas.
Jis ir Vita organizuoja važinėjančias senovinių automobilių parodas. Pora joms specialiai ruošiasi. Šventės būna skirtos tam tikram istoriniam laikotarpiui, pristatoma ir automobilių kolecija.

„Tos parodos yra labai įdomus reiškinys – ypač, kai atvažiuoji su tam tikra vizija ir nori perteikti tam tikrą laikotarpį. Kai susirenka daug bendraminčių, kurie visi tuo gyvena, vienas kitą supranta, tikrai malonu sielai. Žavi ir žiūrovų gausa. Žmonės domisi automobilių, motociklų istorija, ir tas smagu“, – kalbėjo Tomas.
Išskirtinių pomėgių turi ir Vita. Ji – „užkietėjusi“ kolekcininkė. Moteris žavisi vaikiškais vežimėliais ir kalėdiniais žaisliukais. Ji yra viena iš nedaugelio Lietuvoje esančių keptuvių kolekcininkių.

„Vadovaujuosi požiūriu: rink ne daiktus – rink istorijas. Pas mane tų daiktų – kaip pas kaupiką, bet aš renku istorijas, būtent tai man yra įdomu.

Kolekcionuoju dešimt metų ir viso to pradžia, kaip ir daugeliui, yra atsitiktinė. Patiko vienas daiktas, paskui žiūri, kad yra ir kitoks, kurio tu norėjai, bet reikia pirkti daugiau, nes parduoda pakuotėmis. Ir taip prasideda“, – juokėsi Vita.
Moteris yra sukaupusi kone 400 keptuvių kolekciją. Jos – skirtingų formų, su įvairaus panaudojimo galimybėmis. Vienos skirtos ploniems blyneliams, kitos – storiems senoviniams blynams, vafliams, o dar kitos – pilnaviduriams kepiniams. Moteris turi ir lietuvišką „plotkelių“ keptuvę. Didžiąją kolekcijos dalį sudaro keptuvės, kurios yra iš dviejų dalių – suvožiamos.
Vita su Tomu šalia savo namų sugalvojo įkurti ir parką, kurio pagrindinis akcentas – didelis ąžuolas, ant kurio puikuojasi sūpynės. Ieškoti nusiraminimo ar pabėgti nuo miesto čia atvyksta ne vienas. Pavargę nuo šurmulio – prieglobstį čia randa ir Vita su Tomu.
Šeima tvirtina, kad gyvenimas kaime išties fantastiškas, kai jame esi ne vienas ir nesėdi koją ant kojos sudėjęs.
„Sako, kad gyvenimas kaime lėtesnis. Na, taip, nes čia reikia nuo ūkinio pastato nueiti iki namo, kadangi turi pats susirinkti obuolius, o ne tiesiog įsidėti jų į krepšelį parduotuvėje. Bet vaikščioti yra naudinga, aš galiu kada panorėjusi basa išeiti į kiemą. Galime laikyti įvairius gyvūnus, vaikas dūksta su jais. Rytais geriu kavą su gervėmis, mėgaujuosi – tai nuostabu“, – teigė Vita.
Vitos ir Tomo planuose – atverti kolekcinių daiktų parodą, o įkurtame parke sulaukti kuo daugiau norinčių čia pabūti bendraminčių.

