Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje pasirodė pareiškimų, kurie menkina mokyklų, kaip priešmokyklinio ugdymo vietos, galimybes ir stiprybes, o vietoje to vienpusiškai išaukština ugdymą darželiuose. Mums kelia nerimą ne tiek nuomonė, kiek jos skleidimo forma – teigiant kaip faktą dalykus, kurie neatitinka tikrovės ir skatina nepagrįstą tėvų baimę. Todėl labai norėtume sužinoti, kas konkrečiai prisiima atsakomybę už tokių žinučių sklaidą – ar tai vienas asmuo, ar grupė žmonių, nes viešai skleisti informaciją apie švietimą, darant tai anonimiškai ir neatsakingai, yra nepriimtina.
Priešingai nei šie teiginiai, mes savo kontrargumentus grindžiame faktais, patirtimi, atsakomybe ir juos drąsiai pasirašome, nes mums rūpi tiesa, vaiko gerovė ir konstruktyvus dialogas apie ateities ugdymą.
Dėl viešai skleidžiamos informacijos paneigimo:
| Lopšelyje-darželyje | Mokykloje | |
| Apie darbo laiką | 7.00–17.30 Atsiradus poreikiui lopšelyje-darželyje viena grupė viena valanda gali dirbti ilgiau. | Mokykloje darbo laikas yra pritaikytas prie mokinių poreikių. Pavyzdžiui, jei tėvams reikia, vaikai gali atvykti jau nuo septintos valandos ryto. Taip pat mokykla dirba tol, kol visi mokiniai yra pasiimami, todėl tėvams nereikia nerimauti dėl jų priežiūros. Mokykla gali lanksčiai derinti savo darbo laiką, kad atitiktų šeimų poreikius ir užtikrintų vaikų saugumą bei priežiūrą visą reikalingą laiką. |
| Apie ugdymo kokybę | Ugdymo kokybė yra puiki. | Priešmokyklinio amžiaus vaikams mokykloje gali būti geriau nei darželyje dėl kelių priežasčių: 1. Geriau pasiruošia pirmokui skirtiems iššūkiams – mokykloje vaikai pamažu pripranta prie tvarkaraščio, disciplinos ir mokymosi proceso, kuris laukia pirmoje klasėje. 2. Didesnė motyvacija – būdami su vyresniais vaikais, priešmokyklinukai dažnai jaučiasi „didesni“ ir labiau įsitraukia į mokymąsi. 3. Mokykloje toliau galima tęsti pasirinktas ugdymo kryptis. 4. Socialinių įgūdžių lavinimas – vaikai mokykloje bendrauja ne tik su bendraamžiais, bet ir su vyresniais mokiniais, mokytojais, tai padeda jiems išmokti prisitaikyti įvairiose situacijose. 5. Aplinka, kuri skatina augti – mokykloje vaikai jaučiasi didelės bendruomenės dalimi – tai gali padėti ugdyti atsakomybę, savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. 6. Aiškesnė perėjimo į mokyklą sistema – pradėję ugdymą mokykloje, priešmokyklinukai lengviau pereina į pirmą klasę, nes jau yra susipažinę su aplinka, mokytojais ir mokyklos taisyklėmis. Žinoma, viskas priklauso nuo individualaus vaiko poreikių ir jo emocinės brandos, tačiau daugeliui priešmokyklinukų mokyklinė aplinka gali suteikti geresnes galimybes pasiruošti ateities mokymuisi. 7. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį vaiko raidoje – jose vaikai žengia pirmuosius socializacijos, savarankiškumo ir ugdymo žingsnius saugioje, šiltoje aplinkoje. Esame dėkingi darželių bendruomenėms už meilę, rūpestį ir atsakingą darbą. Vis dėlto, augant vaikui, keičiasi ir jo poreikiai – priešmokyklinio amžiaus vaikas jau yra pasirengęs pažinti platesnį pasaulį, ugdyti mokyklinius įgūdžius, socializuotis su įvairaus amžiaus bendruomene. Mokyklose tam sudaromos palankios sąlygos: specialistų komandos, struktūruota aplinka, galimybė stebėti vyresnius mokinius, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Tai padeda vaikui sklandžiai pasiruošti pirmajai klasei ir ateities iššūkiams. |
| Apie SUP | Pereinant iš darželio į mokyklą keičiasi visi pagalbos specialistai, tarp jų ir mokinio padėjėjas. | Jungiant ikimokyklines įstaigas su progimnazijomis, ypač naudingą pagalbą gauna specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Vienas didžiausių privalumų – galimybė turėti nuoseklų pagalbos specialistą ar padėjėją nuo ankstyvo amžiaus, dažnai nuo trejų metų iki pat aštuntos klasės. Tai užtikrina pastovumą ir saugumą vaikui, leidžia specialistams geriau pažinti jo poreikius bei pritaikyti ugdymo metodus pagal individualią pažangą. Be to, ilgalaikis ryšys su tuo pačiu padėjėju padeda vaikui lengviau prisitaikyti prie besikeičiančių ugdymo etapų, mažina stresą ir skatina sėkmingesnį mokymąsi bei socialinę integraciją. |
| Apie maitinimą | Visose ugdymo įstaigose vadovaujamasi tais pačiais teisės aktais, užtikrinančiais maitinimo organizavimo higienos reikalavimus. | |
| Lopšelyje-darželyje yra galimybė valgyti keturis kartus, tačiau tėvai moka nustatytą kainą nepriklausomai nuo to, ar vaikas valgo pusryčius ar vakarienę. | Mokyklose vaikai gauna subalansuotą maitinimą kelis kartus per dieną, o tėvai gali pasirinkti, kiek maitinimų reikia. Mokyklose papildomas privalumas – pietų metu organizuojama savitarna, kuri leidžia vaikams patiems pasirinkti maistą. Tai ne tik skatina sveikos mitybos įpročius, bet ir moko nešvaistyti maisto, pasiimant tiek, kiek suvalgys. Be to, ši sistema ugdo savarankiškumą, nes vaikai mokosi patys apsitarnauti ir prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus. | |
| Apie atostogas | Tiek ikimokyklinėse įstaigose, tiek progimnazijose užtikrinama vaikų priežiūra mokinių atostogų metu – rudenį, žiemą ir vasarą. Pagal tėvų poreikius organizuojama įvairi vaikų užimtumo veikla, kad jų laisvalaikis būtų prasmingas, o aplinka – saugi. Tai ypač svarbu dirbantiems tėvams, nes jie gali būti ramūs – jų vaikas prižiūrimas ir užsiėmęs edukacine, kūrybine veikla net tada, kai nevyksta pamokos. | |
| Apie miegą | Sudarytos vaiko poilsio sąlygos pagal jo poreikius | |
| Apie neformalų ugdymą | Lopšelyje-darželyje nėra nemokamų būrelių. | Mokykloje būreliai nemokami. |
| Apie saugumą | Lopšeliai-darželiai sukuria vaikui šiltą, saugų pasaulį, kuris ypač reikalingas ankstyvame amžiuje – už tai jiems nuoširdžiai dėkojame. Tačiau augant vaikui, jam reikalinga platesnė socialinė erdvė, kurioje jis mokosi bendrauti su įvairesnio amžiaus bendruomene, ugdosi savarankiškumą ir pasirengia gyvenimui už „burbulo“ ribų. | Suprantama, kad mažųjų saugumas – didžiausias tėvų rūpestis. Tačiau būtent mokyklos bendruomenė gali tapti saugia ir įkvepiančia aplinka, kurioje vyresni mokiniai tampa ne grėsme, o pavyzdžiu ir pagalba mažiesiems. Organizuojant savanorystės ir mentorystės iniciatyvas, priešmokyklinukai įgyja vyresnių draugų, kurie padeda susiorientuoti, kartu žaidžia, lydi į renginius ar tiesiog būna šalia. Tokia sistema ne tik skatina mažųjų pasitikėjimą aplinka, bet ir ugdo vyresniųjų atsakomybę, empatiją bei bendruomeniškumą. Vaikai mokosi iš vaikų – o kai tai vyksta pagarba, rūpesčiu ir bendra veikla grįstoje mokyklos kultūroje, saugumas tampa ne tik taisyklių, bet ir nuoširdžių ryšių rezultatu. Mokykla suteikia tą kitokį – brandesnį – žingsnį, kur saugumas kuriamas ne tik per ribas, bet ir per pasitikėjimą, bendruomeniškumą ir augimo galimybes. |
Po šia informacija pasirašo žemiau nurodyti švietimo atstovai, kuriems rūpi ugdymo kokybė, vaikų gerovė ir viešoje erdvėje skleidžiamos informacijos teisingumas. Esame pasirengę viešam dialogui ir atsakingai atstovaujame savo bendruomenėms:
Loreta Šernienė, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja
Dalia Paleckienė, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja
Daiva Rekštienė, Alytaus Piliakalnio progimnazijos direktorė
Vitalija Vitkauskienė, Alytaus lopšelio-darželio ,,Du gaideliai” direktorė
Giedrė Romaškienė, Alytaus Panemunės progimnazijos direktorė
Artūras Čiurlionis, Alytaus Vidzgirio mokyklos direktorius
Loreta Jurkonienė, Alytaus Likiškėlių progimnazijos direktorė
Mokyklose saugu??? Vyresni bus pavyzdžiu mažiukams??? Jūs gal iš Marso atskridot? Mokyklose muštynės, narkotinės medžiagos, cigaretės, keiksmažodiai. Blogas pavyzdys Panemunės progimnazija. Direktorės sūnus terorizavo klasiokę kuo baigėsi policijoj ir teismuose?
24 d. VISI KAM RŪPI VAIKŲ ATEITIS Į MITINGĄ!
Galit kelti kiek norit lentelių, mes seniai jumis nebetikim. Užsiimat tikrąja propaganda stumdami buldozerį. Jei net socdemė Kirkliauskienė, socdemas Šima suabejojo pertvarkos „gerumu” mes matom – 100 proc. švietimo griovimą.
mama visas negatyvas ateina iš seimos
mama visas negatyvas ateina iš seimos
Tai gal tik ką gimusius ir lopšelinukus pagal jūsų logiką suvarysit į mokyklas?
Savivaldybė išsigando alytiškių trūkusios kantrybės metė sunkiąją artileliją, deja ji labai silpna. Ramoškienė, Jurkonienė, ir net šakočių karalius Čiurlionis nėra rodiklis ar tie kompetencijų centrai.
eėėė savivaldybe, ką darai, dega uodega?
būdami su vyresniais mažesni vaikai tikrai pasijaus didesni ir periims iš jų visą „kultūrą” – keiksmažodžius, mokytojų „siuntimą toli ‘, tyčiojimąsi vieni iš kitų. Net ir elektroninėm cigaretėm vyresni mielai pavaišins tuos mažylius… Įdomu, ar Šernienė tokios realybės neapsvarstė?
Kodėl meras paliko savo vaiką darželyje, o neperkėlė į mokyklą jeigu mokykloje geriau?
Visiškai beapgalvota reforma….Gal mūsų švietimo vadai nusižiūrėjo tokį pavyzdį iš kitų valstybių (pvz.Anglijos), kur vaikai nuo ketverių penkerių metų eina į mokyklas? Bet tada tokio amžiaus vaikai eina tik jų amžiaus grupės mokyklas, nėra vyresnių mokinių, nes ikimokyklinukamas reikia kito mokymosi režimo, aplinkos. Ką išlošime leisdami darželinukus į progimnazijas, nes mokymasis ten ir vyks? Nueikite į tas mokyklas , kuriose jau įvesta reforma , ir išbūkite su tais vaikučiais visą dieną. Mokykla nėra pritaikyta darželinukų mokymuisi ir poilsiui . Gaila darželių, kuriuose jau buvo viskas įrengta ir dabar švaistomos lėšos naujoms klasėms įkurti progimnazijose . Pritariu tėvams, kurie mato reformos klaidas ir kovoja už savo vaikų gerovę. Švietimo reformatoriai bijo akistatos su tėvais, nes tėvų argumentai yra labai svarūs. Gėda . Liūdna, kad mūsų rinkta valdžia gyvena tik sau.