Viešas kreipimasis. Alytaus švietimo reforma: vaikų gerovė ar žalingas eksperimentas?

Alytiškis Mindaugas Krunglevičius išplatino pranešimą spaudai, kuriame pateikia viešą tėvų kreipimąsi dėl Alytuje vykdomos švietimo tinklo pertvarkos. Atsiųstą poziciją pateikiame žemiau.

„Alytaus miesto savivaldybė toliau ciniškai ignoruoja bendruomenės poziciją ir nepateikdama svarių argumentų tęsia švietimo tinklo pertvarką, kuria siekiama prijungti ikimokyklines įstaigas prie bendrojo ugdymo mokyklų. Šis sprendimas kelia didžiulį nerimą tėvams, pedagogams ir švietimo specialistams. Užuot suteikusi daugiau pasirinkimo galimybių, ši reforma jas riboja, kartu blogindama tiek ikimokyklinio, tiek priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo sąlygas.

Ugdymo aplinkos problema

Pagrindinė problema – fizinės ir emocinės vaikų saugumo sąlygos. Mokyklų infrastruktūra nepritaikyta vaikams iki 5 metų: nėra saugių žaidimų erdvių, tualetai ir koridoriai nėra skirti mažamečiams, mokyklų teritorijos neaptvertos. Be to, mokyklose fiksuojama daugiau smurto atvejų, pasitaiko pavojingų situacijų, susijusių su mokinių elgesiu ir net narkotinėmis medžiagomis. Ar tokią aplinką galime laikyti tinkama vieta priešmokykliniam ugdymui?

Ikimokyklinėse įstaigose mažieji yra ugdomi specialiai jiems pritaikytose erdvėse, kur mažesnis vaikų skaičius grupėse leidžia užtikrinti geresnę priežiūrą, individualų dėmesį bei ugdymą papildytą žaidimų forma. Mokyklose, kur priešmokyklinio ugdymo vaikai būtų tik viena iš daugelio amžiaus grupių, šios sąlygos iš esmės keistųsi. Be to, 2022 metais buvo atnaujinta priešmokyklinio ugdymo programa. Lopšeliuose-darželiuose dirbantys mokytojai aktyviai dalyvavo mokymuose ir ruošėsi dirbti pagal atnaujintas programas. Tuo tarpu bendrojo ugdymo mokykloms tai nebuvo aktualus klausimas. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis mokymuose dalyvavo vienos Alytaus miesto mokyklos ir visų lopšelių-darželių mokytojai. Šis faktas dar labiau didina nerimą dėl priešmokyklinio ugdymo organizavimo galimybių mokyklose.

Adaptacijos iššūkiai

Vaikai, vos peržengę 5 metų slenkstį, turės keisti ugdymo įstaigą vieneriems metams, o paskui vėl iš naujo adaptuotis pradinėje mokykloje. Specialistai pabrėžia, kad tokie pokyčiai daro neigiamą įtaką vaikų emocinei gerovei ir psichologinei būklei. Savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus vedėja L. Šernienė teigia, kad vaikui pakeisti aplinką priešmokyklinio ugdymo laikotarpiu yra naudinga, tačiau tėvai ir ugdymo specialistai tokią nuomonę vertina skeptiškai – daugelis vaikų 5–6 metų amžiuje dar nėra pasirengę tokiems staigiems pokyčiams. Mažamečių vaikų psichologinė gerovė itin priklauso nuo stabilumo ir saugumo jausmo. Staigus ugdymo aplinkos pasikeitimas, kai vaikai iš ikimokyklinės įstaigos priverstinai perkeliami į mokyklas, gali sukelti didelį stresą, nerimą ir nesaugumo jausmą. Be to, didesnių mokyklų aplinka, kur jie susidurs su vyresniais vaikais, gali dar labiau sustiprinti stresą ir nesaugumo jausmą, neigiamai paveikdama jų emocinę raidą ir mokymosi motyvaciją.

Epideminiai pavojai

Mokyklose mokinių srautai yra kur kas didesni nei ikimokyklinėse įstaigose, todėl padidėja rizika užsikrėsti virusinėmis ligomis, tokiomis kaip gripas ar kiti infekciniai susirgimai. Ikimokyklinėse įstaigose, kuriose vaikų skaičius mažesnis, galima geriau suvaldyti sergamumą ir užtikrinti tinkamesnę higieną. Mokyklose dėl didelio vaikų skaičiaus tokia kontrolė tampa sudėtinga, o mažamečiai vaikai yra labiau pažeidžiami. Skirtingai nuo ikimokyklinių įstaigų, mokyklose visi vaikai maitinami vienoje patalpoje, todėl užkrečiamų ligų pavojus padidėja.

Priežiūros klausimas

Mokyklose priešmokyklinio ugdymo grupės veiks tik iki 12-14 val., o vėliau vaikai turės būti prižiūrimi pailgintoje grupėje, kurioje bus daugiau vaikų ir tik viena mokytoja. Tėvai išreiškia susirūpinimą, kad taupymo sumetimais šios grupės bus apjungiamos su vyresnių vaikų grupėmis, taip dar labiau mažinant individualią priežiūrą ir saugumą. Be to, skiriasi vaikų dienos režimas – ikimokyklinėje įstaigoje priešmokyklinio amžiaus vaikai ugdomi visą darbo dieną, gauna ne tik pamokėles, bet ir ugdymą per žaidimus, yra pamaitinami ir turi galimybę pailsėti pietų miegu. Tuo tarpu mokyklose jie būtų tiesiog perkelti į pailgintos dienos grupę, kurioje dėmesys labiau skiriamas tik vaikų priežiūrai, o ne visapusiškam ugdymui. Tai reiškia, kad vietoje pilnavertės dienos ikimokyklinėje įstaigoje vaikai tiesiog „atbūtų“ mokykloje, negaudami tokios pat ugdymo kokybės ir aplinkos, kokią dabar užtikrina lopšeliai-darželiai. Alytaus valdžia labai keistai supranta vaikų ugdymo kokybę. Yra žinoma, kad pailgintos dienos grupėje vienu metu būna 30 ir daugiau vaikų, todėl apie kokybišką ugdymą negali būti nė kalbos. Net kokybiška priežiūra dirbant vienam darbuotojui čia neįmanoma.

Finansinė nauda savivaldybei

Vienas pagrindinių argumentų, kodėl savivaldybė siekia reformos – tariamas efektyvesnis lėšų panaudojimas. Sujungus ikimokyklines įstaigas su mokyklomis, būtų atsisakyta lopšelių-darželių direktorių ir dviejų pavaduotojų etatų. Šis sprendimas leistų sutaupyti atlyginimams skirtas lėšas, tačiau klausimas, ar šios santaupos nebus pasiektos vaikų sąskaita?

Be to, sutaupytos lėšos gali būti tik iliuzija, nes neišvengiamai teks kelti atlyginimus mokyklų vadovams, kurie perims ikimokyklinių įstaigų administravimą. Jų krūvis smarkiai išaugs, nes teks rūpintis ne tik mokykla, bet ir mažamečiais vaikais, kurių ugdymas reikalauja visai kitokio požiūrio ir specifinių žinių. Ar tikrai šis sprendimas yra ekonomiškai efektyvus, jei lėšų „taupymas“ bus pasiektas vienose srityse, bet privalomai padidės kitose? 

Mokyklų specialistų krūvio ir atsakomybės didėjimas

Sujungus darželius su mokyklomis, papildoma atsakomybė teks ne tik mokyklų vadovams, bet ir mokyklose dirbantiems specialistams – logopedams, specialiesiems pedagogams, psichologams, socialiniams pedagogams. Jų darbo krūvis išaugs, nes jie turės rūpintis ne tik pradinukais ir vyresniais mokiniais, bet ir priešmokyklinukais bei ikimokyklinio amžiaus vaikais.

Tai kelia rimtų abejonių dėl ugdymo kokybės – ar specialistai spės skirti pakankamai dėmesio visoms amžiaus grupėms? Jau dabar daugelyje mokyklų trūksta šių specialistų, o jų darbo apimtis bei atsakomybė yra didelė. Pridėjus papildomus darželinukus, gali tapti neįmanoma suteikti visiems vaikams tinkamą pagalbą ir priežiūrą.

Lopšelių-darželių uždarymo grėsmė

Vienas pavojingiausių aspektų, apie kurį Alytaus valdžia nenori kalbėti, yra neišvengiamas darželių uždarymas ateityje. Priverstinis vaikų perkėlimas į mokyklas reikš, kad ikimokyklinėse įstaigose liks dar mažiau vaikų. Savivaldybė teigia, kad vaikų lopšeliuose-darželiuose mažėja, tačiau nutyli, jog būtent jų priimti sprendimai nebeleidžiant formuoti priešmokyklinio ugdymo grupių, dirbtinai mažina bendrą vaikų skaičių ikimokyklinėse įstaigose.

Kai vaikų skaičius tik dėl priimtų kenkėjiškų valdžios sprendimų ikimokyklinėse įstaigose taps kritiškai mažas, neišvengiamai teks uždaryti kai kurias įstaigas. Tai ne tik sunaikins ilgus metus kurtą ugdymo bazę, bet ir reikš, kad tėvai neturės galimybės rinktis. Dabartiniai patikinimai, kad ikimokyklinės įstaigos nebus uždaromos, yra akivaizdi manipuliacija – jų uždarymas taps tik laiko klausimu, jei valdžia nenustos žaisti vaikų likimais.

Tokia politika ne tik riboja šeimų pasirinkimą, bet ir kelia grėsmę Alytaus švietimo sistemai ilguoju laikotarpiu. Kuo mažiau savarankiškų ikimokyklinių įstaigų liks, tuo sunkiau bus sugrąžinti kokybišką ankstyvąjį ugdymą į miestą, jei paaiškės, kad reforma buvo klaida. 

Pasirinkimo teisės ribojimas

Praktiškai visose civilizuotose demokratinėse valstybėse tėvai turi teisę rinktis, kur ugdyti savo vaiką. Kodėl Alytuje ši teisė yra atimama? Kodėl 5–6 metų vaikai, dar nesantys mokiniai, verčiami per anksti įsilieti į mokyklos sistemą, kuri nėra visais atvejais pritaikyta jų individualiems poreikiams?

Mes, Alytaus miesto tėvai, reikalaujame atsakingo ir skaidraus sprendimų priėmimo, pagrįsto vaikų gerove, o ne mechaniniu įstaigų jungimu. Vaikų ateitis neturi būti eksperimentas. Mes turime teisę rinktis, kur ir kaip ugdyti savo vaikus, o ne būti priversti priimti reformą, kuri aiškiai kelia daugiau problemų nei naudos.

Alytaus tėvų kreipimasis į institucijas

Alytaus tėvai, matydami grėsmę savo vaikų ugdymui, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, į Alytuje išrinktą Seimo narę Jurgitą Šukevičienę, į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei asmeniškai į ministrę, taip pat į Nacionalinę švietimo agentūrą. Apie neigiamas reformos pasekmes viešai pasisako ir kai kurie Alytaus psichinės sveikatos specialistai. Šis klausimas tampa vis platesnio masto problema, o Alytaus valdžia negali ignoruoti augančio visuomenės nepasitenkinimo.

Alytaus tėvelius palaiko ir Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų Draugija, kuri pabrėžia, kad tokie pertvarkos sprendimai neturi nei pedagoginio, nei socialinio pagrindo ir yra daromi neatsižvelgiant į vaikų gerovę bei ilgalaikes švietimo perspektyvas.

Kad būtų atkreiptas visuomenės ir valdžios dėmesys, tėvai surengė piketo akciją prie Alytaus miesto savivaldybės, o dar didesnis mitingas planuojamas kovo 3 d. Ten bus išreikštas aiškus nepritarimas vaikų teisių ribojimui ir švietimo kokybės bloginimui“.

Mindaugas Krunglevičius