Alytiškės Jolantos Balionienės graviruoti žąsų kiaušiniai – gali būti ne tik originali namų ar šventinio Velykų stalo puošmena, bet ir maloni dovana artimiesiems bei draugams. Vos prieš keletą mėnesių išbandytas, itin daug kruopštumo ir susikaupimo reikalaujantis užsiėmimas – galiausiai išsipildžiusi jos svajonė.
„Mano mama kaime įsigijo žąsiukų. Kai žąsys suaugo ir sudėjo pirmuosius kiaušinius, jie patraukė mano dėmesį savo dydžiu ir baltumu. Tada prisiminiau savo svajonę – išmokti graviruoti kiaušinius ir nutariau ją įgyvendinti“, – nuo ko viskas prasidėjo prisiminė organizacijoje „Caritas“ su vaikais dirbanti alytiškė.
Menų srities studijas Šiauliuose baigusi moteris išmokti graviruoti kiaušinius svajojo dar tada, kai internete pamatė, retus menininkų dirbinius, kur už vieną jų graviruotą kiaušinį tektų pakloti net iki šimto eurų.
Įsigijusi keletą šimtų eurų kainuojantį specialų grąžtelį ir kitus įrankius, ir ji ėmė graviruoti žąsų kiaušinius. „Įrankiai gan sunkūs, todėl turiu dažnai padaryti pertraukas, kad pailsėtų rankos. Kiaušinio graviravimas reikalauja daug atidumo, susikaupimo ir kruopštumo. Kiekvienas neatsargus judesys gali sugadinti visos dienos triūsą“, – apie užsiėmimo subtilybes pasakojo moteris.
Vieną žąsies kiaušinį ji išgraviruoja vidutiniškai per dieną. Tada jos šiukštu negali niekas trukdyti.
„Kai pasineriu į šią veiklą, man patinka būti vienumoje, užsidaryti savo erdvėje, nes tik tada atsiskleidžia mano kūrybinė mūza“, – pasakojo alytiškė.
Pasak jos, dar prieš graviravimą reikia nuveikti daug kitų darbų – kiaušinių turinį išpūsti, švirkšto pagalba vandeniu išplauti jų vidų, tada kelias dienas džiovinti ir tik pieštuku ant kiaušinio išsipiešus eskizą, galima graviruoti. Po to juos moteris nulakuoja.
Savo darbo rezultatų ji neskubėjo niekam rodyti. Tik kai turėjo išgraviravusi daugiau kiaušinių, juos parodė savo giminaičiams ir pažįstamiems. „Dar liko apie dvi dešimtys išgraviruotų žąsų kiaušinių. Jau labai daug jų išdalinau, nes visi pamatę jų labai užsimano. O padovanoti savo pačios sukurtą dirbinį man būna labai malonu“, – šyptelėjo Jolanta.
Paklausta, ar neketina surengti savo dirbinių parodos ar mugėse pasiūlyti jų įsigyti kitiems, moteris pasikuklino. „Tai tik pirmieji mano darbai, dar reikia daug tobulėti ir mokytis, tačiau ateityje neatmetu tokios galimybės“, – teigė pašnekovė. Norintys pasigrožėti moters dirbiniais, juos jau gali pamatyti Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčioje.