Iš Alytaus į Lazdijus važiavęs alytiškis, Vidzgirio seniūnaitjos seniūnaitis Ramūnas Masiulionis šalikelėje pamatė kažką juoduojant. Nujautė, kad tai, greičiausiai, bus koks nors gyvūnas, tačiau išlipęs nustebo čia pamatęs balinį vėžlį. Sutikti tokį „praeivį“ pasitaikė pirmą kartą.
„Iki Seirijų buvo likęs vienas kilometras. Smalsumo vedamas stabtelėjau. Nustebau – ko jau ko, bet vėžlio prie pat pagrindinio kelio važiuojant matyti neteko. Aš jį apžiūrėjau – kiautas buvo praskeltas, gyvūnas sužeistas. Galvą vėžlys buvo paslėpęs, aš jo nejudinau. Kai važiavau atgal, jo toje vietoje jau nebebuvo: arba kažkas paėmė, arba jis pats nuropojo tolyn“, – pasakojo R. Masiulionis, sutiktą gyvūną nufotografavęs.
Nuotrauką apžūrėjęs Žuvinto biosferos rezervato vyriausiasis specialistas (ekologas) Arūnas Pranaitis patvirtino, kad alytiškis iš tiesų sutiko balinį vėžlį. Tai – ypatingai reta, saugoma rūšis.
„Kaip ir visi vėžliai, baliniai vėžliai pavasarį ima migruoti. Patelės migruoja, nes ieško naujų vietų kiaušinių dėjimui. Paprastai sakant, balinis vėžlys nėra aukščiausio intelekto gyvūnas – jei jam reikia, tai jis ir ropoja. Iš esmės vėžliai – gan jautrūs, pajaučia net vibraciją, kai kas artinasi, bet ką tu padarysi būdamas vėžliu, kai greitai artinasi automobilis“, – kalbėjo A. Pranaitis.
Pasak jo, Lazdijų apylinkėse keliuose sutikti vėžlius kartais pasitaiko. Tamsiu paros metu vairuotojams juos pastebėti sunku.
„Jeigu žmogus mato, kad vėžlys sužeistas, jo kiautas sulaužytas, tai tokiu atveju geriau būtų jį pasiimti, nes, vargu, ar gamtoje gyvūnas išgyvens. Galbūt jį priglaustų zoologijos sodas ir ten kažkiek pagydytų. Kaip gyvūnai – vėžliai yra gan atsparūs, bet žaizdas jau vis tiek reikėtų gydyti vaistais“, – sakė ekologas.
Anot jo, dažniausiai pažeisto laukinio gyvūno ankstenę būklę pilnai atstatyti pavyksta retai, tad geriausia, jei sunkių sužeidimų būtų išvengta.