Netinkamas statusas
Pirma perkeltų pabėgėlių šeima tik atvyko į Lietuvą ir tiesiu taikymu į teismą. Mūsiškiai politikai ir valdininkai sako, kad jiems suteiktas statusas nepatiko.
Keistuoliai tie migrantai, dar su Lietuvos realijomis nesusitaikę… .
Tas statusas, kurį valdžia dažnai sau ir Seime, ir Vyriausybėje, ir savivaldybėse suteikia bei daugelį šalies piliečių prieš Lietuvoje nuteikia, seniai tautai nepatinka.
Bet dėl to niekas į teismą juk nebėga, nepaisant to, kad kiekvienas manome esąs oraus požiūrio, atlyginimo, orios pensijos ir senatvės bei gerokai mažesnių šildymo ir elektros kainų verti.
Tiesa viena moteriškė dėl per mažos pensijos į Lietuvos teismus jau kreipėsi.
Rašysiu ir aš pareiškimą – „Maximoje“ vakar lenkiškas pienas buvo brangesnis negu užvakar Suvalkų „Kauflande“.
Nepamirštamas statutas
Atėjo andai miesto kelių policijos komisaras pas miesto merą. Apie avarijas pėsčiųjų perėjose pasikalbėti, kitus avaringumo rodiklius.
Komisaras visokias aplinkybes dėsto ir beveik į krūtinę muštis linkęs. Suprantu aš jį: negi generolas bus kaltas, kad mieste ne visos pėsčiųjų perėjos tinkamai apšviestos ar pažymėtos?
Išeis pavasarį, manau, generolas į miestą – iškart visos perėjos baltais dryžiais sušvis. O eismą jose už pašalpas reguliuojantys socialiai remtini asmenys skubės pagarbą atiduoti. Kaip tam tikrą dėkingumo ženklą už išvadavimą nuo dykaduonystės.
Prisimenu, kai kariuomenėje Sibire tarnavau, tai rudenį vieno didelio generolo atvykimo proga žolę žaliai priešais pulko štabą šauktiniai dažė. Tiesa, generolas pro ten taip ir nepraėjo, tad ir pagarbos atiduoti nereikėjo.
Revoliucijos statusas nesikeičia
Revoliucijos XX amžiuje paprastai prasidėdavo nuo pašto ir telegrafo užėmimo.
Kadangi XXI amžiuje telegrafo Alytuje nėra, o paštas seniai užimtas „socdemų“, tai revoliucija mieste pradedama nuo švietimo įstaigų.
Tiesa, ji labai jau humaniška, ko gero, bus: vienus vadovus atleis, kitiems atlyginimus padidins.
Po Didžiosios Prancūzų revoliucijos kai kuruos kilmingesnius asmenis giljotinuodavo. Po 1917 metų spalio perversmo Rusijoje paprasčiausiai šaudydavo.
Kita vertus, ko norėti – Lietuva iki šiol tėra išgyvenusi tik dainuojančią revoliuciją. „Grįžtu namo, kol saulė dar nenusileido/ čiuk-čiuk, čiuk-čiuk / kol dar matau piliečius savo kelyje/ čiuk-čiuk, čiuk-čiuk/ nuprauskit ašaras nuo mano veido/ čiuk-čiuk, čiuk-čiuk/ atleiskit, atsidu(r)siu aš pakelyje…“ .
Koks saugaus eismo komisijos statusas?
Iš Sudvajų gatvės Alytuje į kairę sukti negalima. Bent jau astronominės dienos metu, kuri prasideda septintą ryto ir baigiasi devynioliktą vakare. Taip nusprendė saugaus eismo komisija. Atseit, kitaip ten kamščiai susidaro, o juose stovėdami mikriukai nebegali su grafiku suspėti.
Na, tiek tai ir aš suprantu: ištekėjusioms moterims ir vedusiems vyrams statusas iš principo draudžia sukti į kairę net ir be tai nurodančio ženklo.
Prisimenu, konservatoriai su Kubiliumi prieš daug metų tokį žygį dviračiais kodiniu pavadinimu „Suk į dešinę“ darė. Ar ne po to atvažiavo į kairę ir vaivorykštės koaliciją su Kirkilu sudarė? Negi jie vėl į Alytų ketina atvažiuoti, o mūsiškiai nusprendė jiems uždrausti į kairę pasukti? Kad po 2016 m. rinkimų vėl su Kirkilu nesusidėtų?
Bet manau, kad viskas daug paprasčiau. Kadangi Tarasevičius nebegali uždrausti eismo Tvirtovės gatvėje į pakalnę nuo pieninės kalno, kaip kartais būdavo ankstesnėmis žiemomis, tai saugaus eismo komisija pasitenkino bent draudimu sukti į kairę Sudvajų gatvėje.
Gėda, vyrai, nes tikras vyras bent kartkartėmis gali pabandyti pasukti į kairę.