Ne Mahometas, bet pas kalną nuėjo. Kadangi Gedimino kalnas pas S. Skvernelį į Vyriausybę labai lėtai šliaužia, tai S. Skvernelis nuėjo pas kalną ant Gedimino pilies. Ir visi kiti, pradedant ministrais, viceministrais ir paveldosaugininkais, irgi lipo iš paskos į kalną.
Ir raštininkai Žioplaitis su Kvailinsku, sekant V. Kudirka, taip pat kopė.
V. Kudirkos aprašytas tiltas, nors ir rekonstruotas, restauruotas ir kitaip perstatytas, stovi iki šiolei. Nepaisant, kad nebėra nei paties V. Kudirkos, nei to meto raštininkų.
Ar ilgai stovės Gedimino pilis ant kalno ir pats kalnas? Kažin, ar 2019 metais ir pats Prezidentas Skvernelis atsakyti galės?
„Piliečių“ vis mažiau. Ar tai reiškia, kad mieste daugėja užsieniečių?
Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje „pilietinininkas“ Aurelijus Jaruševičius pareiškė, kad jis nebebus toje frakcijoje, kuri su Alytaus piliečiais ir už Alytaus piliečius. Bet jis pasakė, kad liks valdančiojoje daugumoje.
Paprastai paaiškinant – toje, kuri dabar yra prie valdžios.
Nenoriu kabinėtis, o tuo labiau įžeisti moterų – negalima būti tokiu truputį apnėštėjusiu… Vyrui reikia būti vyru – jeigu jau pasakei, kur kam reikia eiti arba pats nueiti galvoji, tai ten reikia ir eiti. Negalvojant apie politines pasekmes ir kitus dalykus.
Biški prie valdžios ir biški nuo valdžios net ir Karbauskiui neišeina pabūti.
Negi kas nors galėtų pagalvoti, kad taip išeis save laikantiems provincijos politikais?
Ligoninių maistas versus ligonių gydymas
Viena alytiškė apsižiūrėjo, o visa Lietuva pamatė, kad Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės maistas ligonių artimiesiems kelia neigiamas indikacijas. Medicininiais terminais kalbant.
Be tam tikro patoso vertinant, internete vartojami kiti žodžiai: neskanu, nepatiko, negerai atrodo.
Nelaikau savęs kvailu žmogumi, bet manau, kad ligonių gydymas nuo ligonių maitinimo normaliame pasaulyje turėtų būti atskirtas. Ir ne gydymo įstaigos reikalas (šiuo atveju – ligoninės) man, palatoje gulinčiam, kotletą ar sriubos lėkštę paduoti.
Tam ji turėtų samdyti kitus. Jeigu nesugeba tinkamų pasamdyti, tai jau blogai.
Tačiau gydymą nuo maitinimo ligoninėse seniai reikėjo atskirti. (Tebūna čia tokia idėja Lietuvai – dabar tai madinga).
Ir dar – gydymo įstaigoje svarbiausia turėtų būti medikamentai ir gydymas, o ne maistas. Jis čia niekuomet nebus kaip „Stikliuose“ ar šiek tiek žemesnės klasės restorane. Jis net nebus toks, koks galėtų būti net prasčiausiame restorane. Čia maistas bus kaip ne pačioje geriausioje pakelės užeigoje, bet kaip stebėjosi vienas mano pažįstamas: negi čia žmonės pavalgyti susirenka?
Dabar šią minutę mane palaiko Andrius Užkalnis ir iš karto puola daryti reportažą apie maitinimą Lietuvos ligoninėse. Santariškės Vilniuje vienintelės stengiasi dėl keturių žąsų. Penktą ruošia kyšiui. Man arba Užkalniui.
Loterija be nugalėtojų ir pralaimėjusių
Lietuvoje prasidėjo čekių loterija. Viešojoje erdvėje ją bandyta pristatyti taip, lyg būtų prasidėjęs karas su Šiaurės Korėja. Kaip sakė vienas didis žmogus, daug triukšmo dėl nieko.
Pati loterija buvo pijarinama tokiu būdu, kad net didžiausiems LT „pijarščikams“ turėtų būti gėda.
„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje: bus galima išlošti įspūdingas sumas“ – tai antraštė viename iš daugiausiai lankytojų Lietuvoje turinčiame interneto portalų.
Jūs ką, rimtai? Kas yra įspūdinga suma – 200 eurų žmogui kartą per savaitę, 5000 eurų kartą per mėnesį? Loterijos prizų fondas – maždaug 170 tūkstančių eurų per metus.
Lyg žmonės Lietuvoje nebūtų matę kitų lošimų, kuriuose vienkartinių laimėjimų sumos prilygsta ir net viršija čekių loterijos siūlomas metines sumas.
Jeigu jau taip, tai gal iš karto pasakykime, kad loterijoje jau laimėjo Valstybinė mokesčių inspekcija ir loterijos puslapio kūrimo ir administravimo agentūra kartu su loterijos viešintojais. Kuriems ar ne 100 000 eurų suma atseikėta? Viešinimui. Dar maždaug antra tiek skirta čekių loterijos tinklapio priežiūrai ir administravimui.
Judesiai valstybėje, tarsi viešnamio viduje
Politikoje pakeitus kėdes yra taip pat, kaip viešnamyje perstumdžius lovas. Nesvarbu, ar vienas komisaras vieną lovą kiton kertėn stumia, o kitas komisaras iš šitos kertės į aną judina, rezultatas lieka toks pat. Nei lovos po perstumdymo mažiau girgždės, nei paslauga bus geresnė.
Nepaisant net ir to, kad prieš rinkimus lovų perstumdymui gali būti panaudota Europos Sąjungos parama. Ji neturės teigiamo rezultato. Nes precedentą jau turime. Mat jokio skirtumo: ar valdžios indėlis įsisavinant ES lėšas į lovą, ant kurios neatsiguls joks rinkėjas, ar prieplauka Nemuno gatvėje, prie kurios iki šiol neatplaukė ir ateityje neatplauks joks laivas.
Tiesa, prieplauka, jeigu jos dar nenuplovė vanduo, yra gerokai didesnė. Bet lova ar net ir kėdė yra gerokai minkštesnė.
Šiame kontekste ginčai dėl to, ką ir kaip būtų galima pastatyti Lukiškių aikštėje sostinėje atrodo labai jau smulkmeniški. Pamanykit: nebus bunkerio Alytuje, tai gal bus Vilniuje. Nebus Vilniuje, tai Vytis stovės Kaune.
O nurimusio varpo fone netoli Laisvės Angelo paminklo stovės vis labiau rimstantis Alytus.