Kiek dar drąsos kelnėse?
Pasaulis sausio 10-ąją šventė dieną be kelnių. Niujorkiečiai, londoniečiai ir kai kurių kitų pasaulio miestų gyventojai metro važinėjosi apatinę kūno dalį pridengę vien apatiniais. Įdomu, kodėl Vokietijos gyventojai prie tokios akcijos šiemet neprisidėjo?
Ir lietuviai kažkodėl abejingi buvo. Mūsiškius aš suprantu – mes metro neturim. Be to, pabandyk tu žiemą Alytuje mikriuko be kelnių sulaukti? Kai kada ir su kelnėmis belaukiant, padai prie šaligatvio gali prišalti.
Grabinėtojams – žiniasklaidos laisvė
Kaip dabar aiškėja, Švedijos pareigūnai nutylėjo apie pabėgėlių išpuolius prieš moteris muzikos festivalyje prieš pusantrų metų ir neskelbė, kad prieglobsčio prašytojai Naujųjų metų naktį puolė moteris ir Švedijoje.
Rašoma, kad apie lytinius užpuolimus 2014- ųjų vasarą nutylėjo ir Švedijos žiniasklaida.
O mes iš Vakarų demokratijos ir žiniasklaidos laisvės bei objektyvumo vis dar mokomės, pavyzdžiu rodome. Kai kurios žiniasklaidos priemonės, atrodo, šio to jau bus ir išmokusios.
Laisvė valstybei rūpintis žmogumi
Labiausiai į šiaurę nutolusioje Japonijos Hokaido saloje, jau daug metų Kami-Shirataki stotyje kasdien traukinio laukia vienintelis keleivis: į pamokas keliaujanti mokinė. Traukinys šioje stotyje sustoja tik du kartus per dieną, kad merginą nuvežtų ir parvežtų iš mokyklos.
Taip Japonijos vyriausybė ir jos valstybinė geležinkelių kompanija rūpinasi savo piliečiu.
Tai tikras faktas. Gaila, kad apie jį nieko nežinojo tie, kurie priėmė sprendimus išardyti per Alytų ėjusius geležinkelio bėgius ir geležinkelio liniją nuo Marcinkonių link Druskininkų.
Jie, matyt, irgi kažkuo rūpinosi.
Rūpestis gyvūnų laisve
Per penkiolika mėnesių visi šunys ir katės Lietuvoje turės būti „sučipsuoti“, po kailiu įkišant kažkokią mikroschemą.
Suprantu mūsų Vyriausybę bei Sveikatos apsaugos ministrę: neišeina vaikų prievarta paskiepyti, tai nors ant gyvūnėlių atsigriebsime, galvoja.
Suprantu ir gyvūnėlius: šie – ne vaikai, kalbėti nemoka, negali pasakyti, mama, tėte, emigruojam iš čia.
Naminės papūgos kalbėti šiek tiek moka, gali ir kur toliau pasiųsti, todėl Vyriausybė ir Seimas savo įstatymais ir nutarimais prie jų savo nagų nekišo.
Rezistencijos laisvė
Vienas politikas 1992 metais išėjo iš Seimo posėdžių salės ir dar grupę bendraminčių išsivedė. Vėliau tai buvo pavadinta „parlamentine rezistencija“.
Tas pats politikas šiemet sausio tryliktąją į Seimą net neužėjo. Matyt, rezistencija gali turėti ir tokią formą, o Lietuvos rezistentas Nr. 1 – ir savų priežasčių.
O štai vienas vietos politikas mieste šiomis dienomis iš konservatorių partijos išėjo, bet partijos frakcijoje savivaldybės taryboje pasiliko.
Kaip manote, kokia čia rezistencijos forma galėtų būti?
Pusiaukelės laisvė
Alytuje, Ulonų gatvėje ketinama atidaryti Pusiaukelės namus. Čia apgyvendinti nuteistieji bus rengiami išėjimui į laisvę. Bent taip aiškinama. Girdi, beveik laisvėje sėdintys piliečiai pro langą pažiūrės į praeinančius laisvus žmones ir nebenorės daugiau į zoną sėsti, supratę, kaip gera jaustis beveik laisviems.
Siūlyčiau žengti dar toliau: reikia dar vienus Pusiaukelės namus įkurti. Ne tik išeinantiems, bet ir į zoną einantiems. Dar neatėję pažiūrės pro langą į laisvus žmones ir supras, kaip ten nelaisvėje gali būti blogai. Supratę nebeis į zoną ir nusikaltimų amžiais išsižadės.
Tada nueis į žuvų fabrikėlį dirbti, kurį, kaip ir Pusiaukelės namus, Norvegijos pavyzdžiu būsime Pramonės parke Alytuje pastatę. Juk Norvegijoj tai daug žuvies perdirbimo įmonių, ar ne?
Tiesa, vaikus atiminėjančio „Barnevernet“ Norvegijos pavyzdžiu kurti tai nesiūlyčiau. Tų vaikų Lietuvoje jau ir taip nedaug beliko.