Markas Tvenas sudėliojo melo rūšis į atskiras lentynėles. Aš jo neperspjausiu, todėl nesistengdamas, bet sekdamas šiuo geru pavyzdžiu, pabandžiau suklasifikuoti kai kurias propagandos rūšis. Klasifikatorius nėra baigtinis ir kiekvienas jį gali pildyti savo pastabomis komentarų skiltyje.
Propaganda be pinigų
Lietuvos kariškiai per mokymus sustabdė ir apšaudė niekuo dėtą šeimą. Pasak kariškių vado, šio automobilio vairuotojas ir keleivė dar džiaugtis, o ne stresuoti turėtų – ne kiekvienam galimybė Lietuvoje būti apšaudytu šiais taikiais laikais pasitaiko.
Šaunūs vyrai, keliais šūviais ir labai rimtų problemų dėl sukčiavimo turintį koncerną „Volkswagen“ pareklamavo, ir visą savo išmanymą parodė: kad sugeba atskirti automobilio markę ir spalvą.
Tiesa, apie numerius nepagalvojo.
P.S. Ministre Oleka, ar susitikimų su rinkėjais socdemų štabas neplanuoja? Krašto apsaugos ministerijos autoūkis, atrodo, BMW nuomoja?
Propaganda už pinigus
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) įpareigojo visus Lietuvoje veikiančius retransliuotojus rusišką televizijos kanalą „RTR Planeta“ už karo ir neapykantos kurstymą perkelti į papildomai apmokestintų kanalų paketus.
Oba na, koks politikos pokrypis. Niu niu niu, sakėme dėl Rusijos propagandos. Net antipropagandinį kanalą galvojome steigti. Dabar, pasirodo, svetimą propagandą su karo ir neapykantos kurstymo elementais Lietuvoje jau bus galima transliuoti. Už papildomą mokestį. Jis net 90 centų per mėnesį sudarys.
Taip galvojant, tai ir kasperviziją (buvo tokia Lietuvoje transliuojamos televizijos rūšis po Sausio įvykių) galėjome iki šiol transliuoti. Jeigu kas būtų susipratęs papildomai apmokestinti. Kiek „babkių“ Lietuvos biudžetas per tuos metus būtų prikaupęs?
Aū, komisijos nariai, kur jūs 1991 metų sausį buvote?
Propaganda už labai didelius pinigus
„Valstybės saugumo departamentas pristatė visą rusiškos propagandos infrastruktūrą, kuri veikia Lietuvoje. Parodytos schemos, kaip finansuojami šie visi kanalai, kaip jie gauna pinigus. Pasirodo, „ofšorai“ veikia, vokeliai, visa sistema finansuojama net pažeidžiant įstatymus“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas A. Paulauskas“. Taip cituoja vienas portalas politiką.
Jo teigimu, propagandos finansiniai srautai siekia „šimtus tūkstančių eurų“ per metus. Pagal matematines žinias ir buhalterinius terminus tai galėtų būti įvardijama taip – iki vieno milijono eurų.
Metinis Lietuvos valdžios institucijų viešinimo biudžetas kartu su pagal ES reikalavimus viešinti būtinus projektus sudaro apie 10-15 milijonų eurų.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos metinis biudžetas sudaro apie 30 mln. eurų.
Tuos skaičius palyginus, Rusijos propagandai skiriama politiko paminėta suma atrodo neadekvati.
Išvada: arba vieni finansuodami, arba kiti skaičiuodami gerokai klysta.
Propaganda dėl nepastabumo
Įvairūs komentatoriai įvairiuose portaluose nuolat rašo apie tai, kaip Putinas vis šauna sau į koją.
Ir vieną kartą, ir kitą kartą. Ir trečią. Ir ketvirtą.
Taip jau antri metai vyras, kaip koks dezertyras, kad nereikėtų kariauti, šaudosi.
O tas, lyg negirdėtų komentarų, labai guviai ne tik po Kremlių vaikšto, bet ir įvairiuose tarptautiniuose susitikimuose net nešlubčioja.
Sveika logika vadovaujantis, nesitiki, kad KGB karininkas toks netaiklus būtų ir iš tokio atstumo vis nepataikytų.
Gal tie komentatoriai nelabai taikliai pastebi?
Propaganda dėl sporto
Kai futbole atsiranda neaiškios kilmės pinigai – gero iš sporto nelauk.
Kai tame pačiame futbole atsiranda neaiškūs veikėjai iš užsienio arba labai aiškūs veikėjai iš Lietuvos – gero irgi nėra ko laukti.
Bet ko laukti, kai į Lietuvos futbolo intrigas veliasi politologu kartais pavadinamas jaunas konservatorius, kuris rinkimams Alytaus rajone ruošiamas? Sutartų lažybų, pralaimėtų rinkimų, parduotų rungtynių ar rinkėjų meilės?
Net jeigu ir šito, nereikėtų pamiršti klasikos: patriarchas žaidžia tik šachmatais.
Kita vertus, bet kuriuo atveju laimės TonyBet.
Propaganda dėl neapsižiūrėjimo
Miestiečiai pastebėjo, kad ant Alytaus miesto Rotušės nebekabo miesto vėliava. Valdžia aiškina: girdi, pagal sovietinių laikų statinio projektą vieta ant bokšto tik vienam stiebui buvo numatyta. Pats projekto autorius užsižiūrėjo, o tada ir valdininkai pamatė.
Pagirtinas regėjimas. Gerai, kad su atmintimi ne taip gerai. Nes tada reikėtų ir tą vėliavą, kuri pagal projektą kabojo, užkabinti.
Gal kas žinote, ar dar gyvas per Alytų ėjusio geležinkelio projekto autorius? Kaži, kokių reikalavimų jis turėtų?