Vidurnakčio rapsodija
Radžį naktį pagavo prie vairo girtą. Ir kažkas vėl į stotelę atsitrenkė. Turbūt neblaivus. Dar vienas pliusas agituojantiems už nulį promilių. Problema, ponai, ne promilėse. Problema – žmonės, kurie sėda prie vairo su promilėmis.
Jeigu jau sugebame blokuoti mobilų ryšį zonoje aplink Marijampolės zoną (kodėl ne Alytaus?), tai negi negalima užblokuoti elektronikos konkrečiame automobilyje?
Apmaudu ir pikta, kad daugelio suvokimas toliau aštuoniolikto amžiaus nepažengė. Tada dėl gaisro visuomet ugnis būdavo kalta. Paskum ugniagesiai atsirado.
Dabar politikai gaisrus gesinti taikosi.
Brėkštant/Auštant
Kai esi duobės dugne, šansų pakilti visuomet daugiau negu nukristi.
Netgi ir „Dzūkijos“ krepšinio klubui.
Jeigu kamuolio paskutinėmis sekundėmis Gailiui pagailėtų.
Ir jeigu dugną pasiekus, nereikėtų gilyn kastis.
Gal ne veltui sakoma, kad rytas už vakarą protingesnis?
Nušvitus
Elektros jungtys su Europa – prie Alytaus ir Klaipėdos. Jų įjungimas gruodžio viduryje įvyko Vilniuje, Valdovų rūmuose.
Ačiū Algirdai Mykolai, už tą statinį. Viena vertus, smagu, kad yra kur mygtuką po stogu paspausti. Gal tik dėl to tokio prašmatnaus ir tiek kainavusio statinio nereikėjo?
Kita vertus, apmaudu, kad mygtukas vėl ne vietoje, bet už šimto kito kilometrų.
Gerai, kad dar bent Lietuvoje.
Įdienojus
Tokiu laiku Suvalkuose jau nieko nerasi. Nei Jono iš Alytaus, nei Petro iš Lazdijų ir net Marytės iš Marijampolės. Apsiperka žmonės ir dar iki pietų išvažiuoja į Lietuvą.
Nesuprantu aš to „Lidlo“: būtų Lenkijoje plėtra užsiėmę, tai jau pelną rieškučiomis semtų.
Matyt ir „Lidlas“ kažko nesupranta: tiek metų į Lietuvą eina, o net iki šių Kalėdų nespėjo. Lyg amerikonai po karo lietuvius nuo „Maksimų“ okupacijos vaduotų.
Vakarėjant
Ateini į komitetą, o ten kvorumo nėra. Tada nueini į renginį, bet ten gėlių niekas neatneša. Sugrįžti į šeimą – deja, net vakarienė nepašildyta.
Sunki ta tarnystė Alytaus piliečiams. Ypač, kai vieni piliečiai mano, kad kiti piliečių vardo neverti.
Temstant
Pasirodo, mes taip gražiai Alytuje mokame Kalėdines eglutes ir fontanus apšviesti. Įvairiomis spalvomis, ryškiai. Iš tolo spindi. Nori nenori, o dėmesį atkreipsi.
O va bėda – pėsčiųjų perėjų mieste apšviesti niekaip nesugebame. Kažin kodėl?
Gal tada bent eglišakių prie kiekvienos pabarstyti?
Užsimerkus
Nesutinku, kai sako, kad per televiziją nėra ką žiūrėti.
Visas televizijas galima žiūrėti. Kai kurias laidas – jau ir užsimerkus. Vedėjai – tie patys, pašnekovai – irgi. Temos – tos pačios. Dainos pageidavimų koncerte – irgi tos pačios.
Tik kaina už elektros energiją jau kita. Eurais. Bet ar dėl to verta atsimerkti?
Sutemose
Jei degalinėse neliks degtinės, reikės atleisti 500 darbuotojų. Taip sako jų savininkai.
Degalinių savininkai. O jūs ką pagalvojote?
O jeigu prekybcentriuose neliktų pieno, tai kiek darbuotojų turėtų atleisti „Ikiukai“, „Maksimos“, „Norfos“ ir „Rimiakai“ kartu sudėjus?
Kad taip neatsitiktų, Seimo nariams siūlau kompromisą dėl jų pasiūlymų – tegu ir jie prekiauja dyzelinu ir benzinu.
Prekybcentriai tegu prekiauja. O jūs ką pagalvojote? Kad Seimo nariai prekiautų? Nu jau…
Girdėjau kalbant, kad toje Gedimino prospekto vietoje išskirtiniais atvejais tik parsiduoda.
Naktinėjant
Kuo mažiau uždirbi, tuo daugiau moki. Lyginant su tais, kurie daugiau uždirba.
Kuo mažiau šiukšlini, taipgi tuo daugiau moki. Lyginant su praėjusiu dešimtmečiu. Arba 1913 metais.
Geriausia gyventi buvo XIX amžiaus pirmoje pusėje. Jokių mokesčių – tik lažas. Neprašvitus išeini pas poną, jau sutemus sugrįžti namo – kada spėsi kur prisišiukšlinti. Ir už elektrą mokėti nereikėjo. Gal dėl to, kad jos nebuvo.
Dabar prisigalvoja čia visokių niekų: tai klimato kaita, tai aplinkos apsauga, tai visuotinis atšilimas. Ir už visus naujus reiškinius mes mokėti turim.
Grąžinkit lažą ir vergovę – kaip mat nepatenkintų mokesčiais ir pabėgėlių neliks.