Pasišventimas laisvei
Vienas interneto portalas klausė savo skaitytojų, ar jie šventė Vasario 16-ąją? 12 procentų atsakiusių sakė, kad lankėsi renginiuose, o 18 procentų šventė su šeima. 22 procentai atsakiusių pareiškė, kad jiems tai – jokia šventė.
Dar 40 procentų tai buvo tik eilinis laisvadienis. 9 procentai sakė, kad norėjo švęsti, bet negalėjo.
Kad anksčiau žmonės tokios dienos švęsti negalėjo, tai puikiai suprantu, bet kodėl šiais laikais negalėjo – ne.
Bet šuo ne čia pakastas. Klausimas kitas: kaip apklausus 100 procentų respondentų gauti 101 procentą atsakiusiųjų?
Pasišventimas ėjimui
Gražu žiūrėti, kaip šiomis dienomis į nepriklausomybės minėjimą ėjo buvę komunistai ir kagėbistai. Prieš daug metų į panašius minėjimus ėjo vienu statusu, dabar – jau kitu.
Kas gi ten iš protingų žmonių sakė, kad tautos istorija visuomet kartojasi? Kartais kaip tragedija, o kartais – kaip farsas.
Bėda, kad tauta niekada į protingų žmonių mintis dėmesio nekreipia ir jų negirdi. Paprastai girdi tik garsiausiai rėkiančius ir daugiausiai žadančius. Kodėl taip – galėtų otorinolaringologai (ausų, nosies ir gerklės ligų specialistai) Nobelio premijos vertus tyrimus atlikti. Tik šiek tiek nedrąsu – čia juk ne gravitacinės visatos bangos, kuriomis nieko iš veikiančių politikų neužkabinsi.
Pasišventimas mokyklai
Į Likiškėlių pagrindinės mokyklos direktoriaus postą Alytuje pretendavo tik du kandidatai. Iki šiol galvojome, kad nebenori žmonės dirbti, bet pasirodo, kad ir norinčiųjų vadovauti – jau ne marios.
Gal kai kurių miesto politikų galimo puolimo kandidatai bijo, o gal ir siūlomas atlyginimas nežavi. Nuo maždaug aštuonių šimtų dvidešimties iki pusantro tūkstančio eurų „ant popieriaus“. Sakysite, kaip Alytuje – nemažai?
Pažiūrėkime, ką kitur siūlo. Biuro vadybininkui – 500 eurų, pardavimų vadybininkui – 750, sandėlininkui – iki 1000 eurų. Pardavimų vadovui Kaune – nuo 950 iki 2000 eurų. Irgi „ant popieriaus“.
Yra ir valandinis pasiūlymas aptarnaujančiam personalui viešbutyje Anglijoje – nuo 6,5 svaro.
Taip ir ima atrodyti, kad darbas mokykloje įmanomas tik iš pašaukimo ar pasišventimo.
Pasišventimas išpažinčiai
Aš gyvenime nepavogiau nei džinsų, nei marškinėlių. Todėl ir televizija manęs niekada neparodys.
Apskritai aš gyvenime nieko nepavogiau. Bet nesigailiu, kad aš esu aš. Dėl to jokioje gyvenimo būdo laidoje nuo iki manęs ir nepamatysite.
O va toks Kandelis tikriausiai ten bus ir pasakos apie savo sunkius išgyvenimus.
Nes nepatyrę tokių sukrėtimų kaip sudaužytas visureigis ir vagystė parduotuvėje televizijoms nereikalini. Kita vertus, daugeliui nereikalingos ir televizijos laidos, kuriose iš pašnekovo bando tokį balvoną nulipdyti, kad ne į save panašus būtų, bet laidos scenarijų atitiktų.
Kita vertus, suprantu: besmegenius nūnai žiemomis sunku lipdyti, nes sniego nėra, tai televizijos žmonės kitą medžiagą renkasi, kuri po ranka ir minkšta kaip plastilinas.
Pasišventusiems skaitliavai
Kadangi kai kurie komentatoriai negali žiūrėti į mano jų taip pavadintą rašliavą, tai specialiai jiems, kaip skaitliavos mėgėjams, specialiai praėjusios Vasario 16 d. ir artėjančios Kovo 11 d. proga skiriu keletą klasikos eilučių:
Kai tėvelis komunistas gynė Spalio šalį,
Tai sužibo, sužėrėjo mums širdies liepsnelė.
Kai tėvelis komunistas persuko kepurę,
Tai sužibo, sužėrėjo, tai, ką šiandien turim.