Pasivažinėjimo motociklu paslaugą užsisakiusi moteris nė pagalvoti negalėjo, kokiu skaudžiu įvykiu baigsis ši pramoga. Motociklo vairuotojas susidūrė su staiga į kelią išbėgusia stirna, o nuo transporto priemonės nukritusi moteris patyrė sunkius sužalojimus, kaulų lūžius, kuriuos gydosi iki šiol.
Ši spaudoje plačiai nuskambėjusi avarija Alytaus rajone įvyko dar šių metų gegužės mėnesį Venciūnų kaimo ribose, kelyje Jieznas-Alytus-Druskininkai. Motociklą „Kawasaki“ tąkart vairavo pavežėjimo motociklu paslaugas teikiantis vyriškis, kartu vyko keleivė, kuri tokią pramogą buvo užsisakiusi.
Įvykus nelaimei, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, motociklą vairavusiam vyrui pareikšti įtarimai pagal BK 281 str. 3 d. – kad jis galimai pažeidė Kelių eismo taisykles, numatančius, kad eismo dalyviui privaloma laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, jog nesukeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, o atsiradus kliūčiai ar grėsmei – sulėtinti važiavimo greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Tačiau ikiteisminį tyrimą kuravęs Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Tomas Buškevičius lapkričio 22 d. priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti, nustačius, jog nusikaltimo požymių turinti veika nepadaryta. Buvo nustatyta, kad vairuotojas negalėjo numatyti stirnos išbėgimo į kelią ir imtis atitinkamų veiksmų, kad išvengtų susidūrimo ir pasekmių.
Visgi nukentėjusi motociklo keleivė tyrimo metu laikėsi pozicijos, kad nors susidūrimo su stirna išvengti sunku, bet, jos nuomone, dėl įvykio yra ir vairuotojo kaltės. Pasak keleivės, vairuotojas viršijo greitį, vairavo nesaugiai ir neatsakingai, nors prieš tai ji buvo prašiusi laikytis saugumo. Nors spidometro matyti negalėjo, moteris teigė, kad pati yra vairuotoja, jaučia važiavimo greitį ir minėtu atveju jis tikrai buvo didesnis nei 100 kilometrų per valandą. Moteris tvirtino patyrusi tiek fizinę, tiek turtinę, tiek moralinę žalą.
Tuo tarpu pats vairuotojas tyrimo metu savo kaltės nepripažino. Jis tvirtino, jog į spidometrą taipogi nežiūrėjo, tačiau važiavo tolygiai, diena buvo saulėta, važiavimo sąlygos neapsunkintos. Kaip teigė vairuotojas, avarija įvyko dėl stirnos staigaus iššokimo į kelią. Atstumas buvo labai nedidelis ir, kaip sakė vairuotojas, jis neturėjo jokių galimybių išvengti susidūrimo su gyvūnu.
Prokuroras, vertindamas ikiteisminio tyrimo medžiagą, nustatė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kokiu tiksliu greičiu važiavo motociklas prieš įvykstant eismo įvykiui. Į spidometrą nežiūrėjo nei vairuotojas, nei keleivė, tad nė vienas negali to konkrečiai įvardinti.
To negalėjo nustatyti ir ekspertinį tyrimą atlikęs specialistas. Visgi specialistas apskaičiavo, kad orientacinis motociklo judėjimo greitis prieš pat stirnos partrenkimą buvo 93 kilometrai per valandą. Tačiau, kaip minėta, tai orientacinis skaičius. Negalima kategoriškai tvirtinti, kad greitis negalėjo būti ir mažesnis nei 90 kilometrų per valandą. Tad, pasak prokuroro, nėra neginčijamų įrodymų, kad vairuotojas pažeidė taisykles.
Tyrimo metu taipogi buvo vertinama, ar vairuotojas galėjo iš anksto numatyti kliūtį ir jos išvengti. Akcentuota, kad teismų praktikoje ne kartą buvo atkreiptas dėmesys, kad net ir labai atsargus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį.
Prokuroras konstatavo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad vairuotojas neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, įvykio metu nebuvo eismo sąlygas sunkinančių aplinkybių. Motociklas taip pat buvo techniškai tvarkingas. Nenustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių vairuotojas būtų privalėjęs važiuoti lėčiau.
Išvadoje akcentuojama, jog vairuotojas negalėjo numatyti stirnos išbėgimo į kelią ir imtis atitinkamų priemonių. Jo veiksmuose nėra nusikaltimo požymių, todėl ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas.
Tiesa, šis nutarimas dar gali būti skundžiamas.