Nesu itin praktikuojantis katalikas, bet pakankamai tikintis, laisva valia perskaitęs ir Senąjį, ir Naująjį Testamentus. Nors labai sunkios knygos (ne tiesiogine prasme), bet labai geros – ten sudėta tai, ko ir su žiburiu nerasi politinių partijų ar kokių komitetų rinkimų programoje.
O jeigu ir rasi, tai pažindamas žmones ir pakankamai apie juos žinodamas, suabejosi – ar yra iš tiesų taip, kaip rašoma plakatuose, ar jie iš tiesų nuoširdžiai tiki tuo, ką sako, ir svarbiausia – ar jie nuoširdžiai elgiasi, taip sakydami?
Būtų galima analizuoti kiekvienos partijos, judėjimo, komiteto ar dar kokio savivaldybių rinkimams suburto darinio programas ir teiginius apie ketinimus pakeisti rinkėjų gyvenimą. Bet brendant kuo toliau į mišką, tuo labiau vaizdas būtų ne koks, nes išvartų tik daugėtų. Aš tik žvilgtelėsiu į pamiškes, kur lyg ir gražiausi medžiai turėtų augti.
Deja, bet įspūdis toks, kad iš tiesų ten ne patys gražiausi auga ir veša. Atrodo, kad iš gražesnių vietų parinkti, nukirsti ir į gražų Dzūkijos smėliuką sukišti be šaknų stovi. Kaip kokios žaisliukais apkabinėtos eglutės: prieš Kalėdas pastatomos, viliantis, kad iki Trijų Karalių spygliai nenubyrės, o žaisliukų niekas nesudaužys.
Stebiu ir stebiuosi, kaip lengvai kartais bandoma siauriems politiniams tikslams pasisavinti į jokios partijos ar judėjimo veiklos rėmus neišsitenkančius dalykus: pilietiškumą, patį miestą, jo istoriją. Nes jeigu aš nesu judėjime, kuris myli skaisčią saulę, ar tai jau reiškia, kad aš myliu tik tamsų dangų ir esu Liuciferis? Arba jeigu niekur su kokiu sąjūdžiu nejudu, tai aš jau kaip stulpas centrinėje miesto aikštėje stoviu ir visiems praeiti trukdau? Nieko panašaus – esu ir aš už tą miestą, kuriame ne vienus metus gyvenau ir dirbu, nepaisant to, kad jau Alytaus rajone gyvenu.
Tiesa, man sako, kad kai kurie kandidatai į politikus, net ir į merus, taipogi rajone gyvena, bet mieste balotiruojasi. Tik tam reikalui gyvenamąją vietą tinkamai ir laiku deklaravo. Bet aš nesipiktinu: ir mane įkalbinėjo taip padaryti. Suprantu, rinkėjus nesunku apgauti, bet va su savo sąžine sutarti, jeigu ją dar turi, gali būti ne taip paprasta.
Kita vertus, nesinori man rūpesčiais nei Prezidentės, nei Vyriausiosios rinkimų komisijos apkrauti. Jiems ir taip galvos skausmas: ką daryti su rinkėjais, kurie masiškai iš miesto į kaimą ir atvirkščiai prieš balsavimus migruoja, deklaruodami savo gyvenamąją vietą tai šen, tai ten. O jeigu dar reikės skubos tvarka įstatymų pataisas dėl kandidatų migracijos rengti? Kur jau čia kokį kandidatą migruojantį sužiūrėsi, įstatymus suspėsi pakeisti, juolab, kad VRK net elementarių skundų dėl rinkimų agitacijos pažeidimų iki rinkimų išnagrinėti nesuspėja.
Kai kas man sako, kad nenori, tai ir nespėja. Bandau įrodinėti, kad yra įstatymas, yra terminai, yra tam tikra apibrėžta tvarka. Rinkėjai ne įstatymais, bet apstatymais įtikinėjami – atšauna man vienas. Ir paaiškina, kaip ir kodėl rinkimai laimimi: kompromatais, o ne argumentais.
Na taip, kandidatų argumentai, kad juos reikia rinkti dėl to, kad šiose apylinkėse aštuonioliktame, devynioliktame ar dvidešimtame amžiuje gyveno jų giminaičiai, mums, gyvenantiems dvidešimt pirmame, iš tiesų gali pasirodyti silpnoki. Arba bandymas įtikinti, kad mieste tėra tik dvi dešimtys protingų žmonių ir visi yra viename sąraše, mano nuomone, yra ne ką geresnis argumentas. Nes logiškai galvojant, po tokio pasakymo belieka tik nusistebėti: net ir juos visus išrinkus į tarybą, joje dar bus 7 neprotingi ir daugiau kaip 50 tūkstančių, kaip čia subtiliau pasakius, ne tokių protingų alytiškių. Atsiprašau, bet čia ne aš jus tokiais laikau, čia tiesiog įspūdis perskaičius tik dalelę politinės reklamos. Ar už taip kalbančius žmonės gali balsuoti?
Man sako, kad gali. Nes kiekvienam žmogui norisi naujo daikto. Juk vienuose rinkimuose jau balsavo už nusipelniusius gyventi geriau. Kituose – už tuos, kurie žadėjo, kad su jais bus linksmiau. Čia kaip su išmaniuoju telefonu – perki, nors ir senas puikiausiai veikia. Nes visi aplink naujesnius turi. O paskui kankiniesi, kol numerius perkeli, kol skambinti, žinutes siųsti ar įrašinėti išmoksti.
O kai rinkimai praeina ir vėl ateina pavasaris, eini į ūkinių prekių parduotuves ieškoti grėblio, ant kurio dar neužlipo lietuvis.
Nepolitinė ne reklama, vertintina tik kaip nuomonė, surašyta ne kandidato, savo laiko, gebėjimo ir žinių sąskaita.