„Dirbu vienoje įmonėje. Darbdavys nemoka atlyginimo jau apie tris mėnesius. Kokia tvarka ir kur kreiptis dėl atlyginimo išmokėjimo?“, – klausia alytiškė Angelė. Į klausimą atsako įmonės „Verdiktas“ teisininkas Elvinas Vitkauskas.
Tai yra labai aktualus klausimas daugeliui dirbančiųjų. Darbo sutartis, tai sutartis tarp darbdavio ir darbuotojo. Jeigu iškyla problemų darbo santykiuose, pradžioje visuomet reikia tiesiogiai tartis su darbdaviu dėl prievolių įvykdymo, sutarties sąlygų laikymosi ir kitų konkrečių aspektų.
Jeigu nepavyksta susitarti, reikia imtis kitų atitinkamų veiksmų. Trumpai aptarsiu, ką reikėtų daryti Angelės atveju.
Darbo sutarties vykdymo sustabdymas
Lietuvos Respublikos Darbo kodekse (toliau LR DK), 1231 straipsnyje įtvirtinta, kad darbuotojas turi teisę laikinai iki 3 mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš 3 darbo dienas (šiais atvejais darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkcijas ir jam darbo užmokestis nemokamas), jeigu:
- darbdavys ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, numatytų teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje, darbuotojui;
- arba ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio.
Laikinas darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia kitą dieną po to, kai:
- darbuotojas raštu atšaukia laikiną darbo sutarties vykdymo sustabdymą;
- arba kai darbdavys visiškai įvykdo savo įsipareigojimus darbuotojui ir jį apie tai informuoja;
- arba kai pasibaigia 3 mėnesių terminas.
Jeigu darbuotojas pagrįstai sustabdo darbo sutarties vykdymą, darbdavys sumoka jam ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį. Tačiau įstatyme nurodyta, kad jei darbuotojas, nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą, įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą.
Darbo sutarties nutraukimas
LR DK 128 straipsnyje nustatyta, kad darbuotoas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip 6 mėnesių laikui, jeigu:
- jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės;
- arba jeigu prastova ne dėl darbuotojo kaltės sudaro daugiau kaip 60 dienų per paskutinius 12 mėnesių;
- arba jeigu jam daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga).
Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip 3 dienos nuo prašymo padavimo dienos.
Kreipimasis į darbo ginčų komisiją
LR DK 289 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai prie kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė, gali pateikti per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės (noriu pabrėžti, kad šį terminą žmonės turėtų žinoti, nes jis yra labai savarbus norint apginti savo teises).
Tačiau netgi praleidus prašymo pateikimo terminą, šis terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis. Pagal įstatymą, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos šalims pranešama apie posėdžio laiką ir vietą.
Prašymą darbo ginčų komisija privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos, tačiau darbo ginčų komisijos pirmininko motyvuotu sprendimu, nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.
LR DK 298 straipsnyje įtvirtinta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, todėl jam įsiteisėjus, reikėtų kreiptis į atitinkamos teritorijos antstolį.
Darbuotojai šį teisių gynimo būdą gali rinktis visuomet, kai yra individualus darbo ginčas, išskyrus, kai Darbo kodeksas nustato, kad turi būti kreipiamasi tiesiogiai į teismą.
Pabrėžtina, kad darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus. Todėl, darbuotojas dėl nesumokėto darbo užmokesčio negali iš karto kreiptis į teismą, prieš tai būtina kreiptis į darbo ginčų komisiją.
LR DK 303 straipsnyje nustatyta, kad atvejais, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.
Noriu paminėti, kad minėtas prašymas neturi jokio mokesčio, taip pat darbuotojai, kurie kreipiasi į teismą dėl darbo teisinių santykių, pagal įstatymą atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Jeigu turite klausimų ar norite, kad jums aktualus klausimas būtų išnagrinėtas straipsnyje, rašykite įmonės „Verdiktas” teisininkui elektoriniu adresu:teisininkas@verdiktas.lt arba į naujienų portalo AlytusPlius.lt redakciją adresu: egle@alytusplius.lt.
Taip pat, kiekvieną antradienį nuo 14 iki 16 valandos E. Vitkauskas teikia nemokamas teisines konsultacijas „Verdikto“ buveinėje, Naujoji g. 3. Būtina užsiregistruoti iš anksto adresu:teisininkas@verdiktas.lt
