„Per beveik tris kadencijas būnant Alytaus miesto tarybos nariu, susidarė įspūdis, kad daugelis tarybos narių sprendimus priima remdamiesi ne miesto žmonių interesais. Atrodo, kad kai kurie tai daro vadovaudamiesi Vinstono Čerčilio žodžiais, kad politikoje nėra nei amžinų draugų, nei priešų, tik amžini interesai“, – sako Rimvydas Anusauskas, pristatydamas savo veiklą Alytaus miesto savivaldybės taryboje.
Tik bėda, kad kai kas šiuos politikos interesus supranta ir vertina kaip savus interesus, kurių tenkinimas atsispindi gerinant atskirų individų, bet ne viso miesto žmonių gyvenimo gerovę.
Svarbiausias siekis – valdžios priartinimas prie miesto žmonių
Prieš šios kadencijos rinkimus į miesto tarybą partijos Tvarka ir teisingumas kandidatai pagrindiniu savo programiniu siekiu įvardijo valdžios priartinimą prie miesto žmonių. Tam siūlyta įsteigti Alytuje penkias seniūnijas – pagal nusistovėjusį miesto susiskirstymą gyvenamaisiais rajonais. Tačiau 2011 metais išrinktai tarybos narių daugumai toks pasiūlymas buvo ir liko nepriimtinas.
Motyvuota tuo, kad atskiruose miesto rajonuose veikia bendruomenės ir seniūnijų steigimas nėra būtinas. Tačiau miesto bendruomenių ir seniūnijų funkcijos bei uždaviniai iš esmės skiriasi.
Mūsų partijos atstovai apie seniūnijų įsteigimą mieste pradėjo kalbėti dar 2007 metais. Seniūnijos galėtų perimti bent dalies ūkinių bei socialinių klausimų sprendimą, įvertinti, ko labiausiai reikia atskiros miesto dalies gyventojams, užtikrinti, kad jie patys dalyvautų priimant sprendimus dėl vieno ar kito objekto atnaujinimo ar įrengimo.
Galimybė realiai pradėti įgyvendinti šį partijos siūlymą, buvo atsiradusi šios kadencijos antraisiais metais, kai susiformavo nauja valdanti koalicija. Susitarime dėl naujosios daugumos veiklos programos buvo įrašyti ir frakcijos Tvarka ir teisingumas siekiai: įgyvendinus tiesioginės demokratijos principus, kontroliuoti savivaldybės tarybos narių darbą, suteikti visuomenei galimybę įpareigoti atšaukti priimtus sprendimus, neatitinkančius daugumos miesto gyventojų interesų, investuoti į miesto saugumą. Buvo sudaryta net darbo grupė seniūnijų kūrimo galimybėms įvertinti.
Tačiau vėliau, pasikeitus politinei situacijai ir prie valdančiosios koalicijos prisijungus Socialdemokratų partijos atstovams taryboje, daugumos sprendimu koalicijos sutartis buvo pakoreguota taip, kad įsipareigojimo mieste įsteigti seniūnijas neliko. Koalicijoje nebeliko ir mūsų partijos atstovų.
Reikia gerai pasverti, kokios investicijos mums reikalingos
Stebint miesto plėtros tendencijas, nesunku pastebėti, kad miesto plėtra ir investicijos gana dažnai nueina ne alytiškių gyvenimo kokybės gerinimui. Paprasčiausiai siekiama įsisavinti Europos Sąjungos skiriamas lėšas, bet jos panaudojamos neracionaliai: tai nepavykusiai slidinėjimo trasai, kuri įrengta neįsigilinus į situaciją ir liko nenaudojama, tai prieplaukai, prie kurios taip ir neatplaukė joks laivas ar didesnė valtis. Ne ką geriau išėjo ir su Naujosios gatvės rekonstrukcija. Į šešių juostų gatvę sudėta daugiau kaip 10 milijonų litų. Atsisakius dviejų juostų, dalis pinigų galėjo būti panaudota „Dainavos“ rajono infrastruktūrai gerinti. Čia buvo galima įrengti vaikų žaidimų aikšteles, galėjo atsirasti papildomos automobilių parkavimo vietos.
Negana to, pablogėjo ir eismo saugumo bei transporto pralaidumo sąlygos. Norint patekti į „Dainavos“ mikrorajoną, atvažiuojant nuo Kauno pusės, turgaus ar Vidzgirio, tenka sukti „garbės ratus“, kol patenki ten, kur anksčiau be jokių apvažiavimų galėjai nuvažiuoti. Aš jau nekalbu apie tai, kad dėl to gerokai labiau teršiamas miestas.
Kita blogybė: rekonstravome pakankamai daug sporto objektų, tačiau nesugebame tinkamai ir efektyviai jų panaudoti. Toks įspūdis, kad balsuojant už projektų tvirtinimą, niekas negalvojo apie tai, kiek kainuos tų objektų išlaikymas ir kiek lėšų tam sugebėsime pritraukti, efektyviai naudodami naujai sukurtą ar atnaujintą turtą.
Todėl planuojant 2014-2020 metų ES paramos lėšų pritraukimą į miestą, reikia labai gerai pasverti, ar mums tikrai reikalingos tokios investicijos, kurios nekurs jokios pridėtinės vertės, bet papildoma jų išlaikymo našta guls ant savivaldybės pečių, ne tik prisidedant biudžeto lėšomis prie projekto, bet ir eksploatuojant tą neapgalvotai sukurtą turtą.
Jau galime didžiuotis, kad Alytų apjuosėme dviračių takais, kuriais galime važinėti grožėdamiesi Nemuno ir miesto vaizdais. Ne kartą siūliau tarybos nariams pradėti galvoti ir apie dviračių eismo miesto gatvėmis planavimą. Pritaikius miesto gatves ir šaligatvius dviračių eismui, tinkamai pažymėjus atitinkamas eismo juostas, suteiktume alytiškiams galimybę saugiai važinėti dviračiais ne tik laisvalaikiu, bet ir nukakti jais į darbą. Kreipiausi į respublikinę saugaus eismo Tarybą, kuri prižadėjo nedelsiant pradėti planuoti dviračių eismą didžiuosiuose šalies miestuose, tačiau reikėtų nesnausti ir pačiai miesto savivaldybės tarybai bei atsakingiems administracijos specialistams ir ateityje rengiant gatvių infrastruktūros projektus, įvertinti ir dviračių eismo specifiką.
Būtina užtikrinti žmonių saugumą plačiąja prasme
Miesto žmonių gerovė labai daug priklauso nuo kiekvieno alytiškio saugumo plačiąja prasme: t.y., ar jis bet kuriuo paros metu, eidamas ar važiuodamas gatve, jaučiasi saugiai? Ar šiandien jis dirbdamas savo mėgiamą darbą ir užtikrindamas normalų pragyvenimą sau ir savo šeimai gali būti ramus dėl ateities? Žmogui svarbu tai žinoti, nes tokios situacijos tęstinumas priklauso ne tik nuo jo paties norų.
Viena sąlygų, garantuojančių žmogaus saugumą, yra jam svarbių ir būtinų paslaugų prieinamumas bei kokybė, o viena svarbiausių paslaugų – sveikatos priežiūra. Mūsų partijos frakcija taryboje, siekdama priartinti šeimos gydytojus prie pacientų, racionaliai panaudoti gydymui skiriamas lėšas, pasiūlė apsvarstyti galimybes šeimos gydytojų kabinetus įkurti kiekviename mikrorajone, optimizuoti gydymo įstaigų valdymą. Taip sutaupytume lėšų, kurias galėtume skirti tiesiogiai gerinti pacientų gydymo kokybę.
Prieš keletą metų Alytuje savivaldybės lėšomis buvo įrengta pagrindinių miesto erdvių stebėjimo kamerų sistema. Ji plečiama ir šiuo metu sistemoje yra beveik 100 videokamerų.
Stebėjimo monitoriai buvo įrengti Alytaus policijos komisariato patalpose. Deja, paaiškėjo, kad lėšų stebėtojams nei Policijos departamentas, nei Vidaus reikalų ministerija lėšų nėra numačiusi. Tad gera iniciatyva yra nuėjusi šuniui ant uodegos.
Sunkiai sprendžiami saugumo miesto gatvėse klausimai, ypač rudens-žiemos laikotarpiu, kuomet tamsus paros metas yra gerokai ilgesnis už šviesųjį. Būdamas miesto Saugaus eismo komisijos nariu, ne kartą siūliau kompleksiškai spręsti atskirų miesto gatvių arba net rajonų transporto priemonių eismo klausimus, numatyti lėšas miesto perėjų ir sankryžų apšvietimui įrengti arba pagerinti. Saugaus eismo komisija turėtų peržiūrėti ir įvertinti miesto gatvių infrastruktūros techninius projektus. Kad paskui, vykdant projektus, neatsirastų tokių „žiedų“ kaip Naujosios-Jazminų-Vilties gatvių susikirtime.
Labai svarbus šiandien Alytaus gyventojams yra pragyvenimą garantuojančio šaltinio – darbo – klausimas. Žinoma, nereikia manyti, kad šią šalies mastu svarbią problemą vienu mostu gali išspręsti vietos politikai. Nedarbas ir maži atlyginimai yra didžiausia problema, slegianti alytiškius.
Tai jau ne vien vietinio lygio problema ir ją turėtų spręsti ir aukščiausios šalies institucijos, vis žadančios prioritetinį dėmesį skirti šalies regionų atskirties mažinimui, bet iki šiol to nedarančios.
Savivaldybės taryba yra numačiusi šiek tiek lėšų smulkaus ir vidutinio verslo paramai. Dalyvauju Smulkaus ir vidutinio verslo komisijoje, kurioje rengiami paramos kriterijai ir skirstomos lėšos. Jos nedidelės, bet bent gali kompensuoti dalį išlaidų, kuriant įmones, dalyvaujant parodose ar įdarbinant jaunus žmones.
Dėl sutarties su „Litesko“ kreipėmės į Konkurencijos tarybą
Dauguma Alytaus daugiabučių namų gyventojų nuo pat pirmųjų šio šimtmečio pirmų metų priversti šildytis „Litesko“ centralizuotai tiekiama šiluma, kuri veikia kaip monopolinė įmonė ir taiko tokias kainas, kad žmonėms yra nesuprantama, kaip centralizuotai tiekiama šiluma gali būti brangesnė už individualių namų šildymo sąnaudas.
Ko gero, tai buvo užprogramuota dar tuomet, kai 2005 m. miesto taryba pratęsė pirmą su „Litesko“ sudarytą sutartį, kuri turėjo baigtis 2015 metais, dar dešimčiai metų. Partijos Tvarka ir Teisingumas atstovai taryboje nepritarė šiam veiksmui. Nebalsavome už tai tuomet ir toliau darome žygius, kad būtų panaikintas, mūsų manymu, neteisėtas sutarties pratęsimas. Savo iniciatyva kreipėmės į Konkurencijos tarybą, siekdami išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistas Lietuvos konkurencijos įstatymas ne konkurso tvarka pratęsiant galiojančią sutartį. Laukiame atsakymo iš šios institucijos.
Kita vertus, padaryta didžiulė klaida, leidžiant neįtraukit į investicijų planą dabar jau veikiančios biokuro katilinės statybos, kuri dabar praktiškai tapo „Litesko“ nuosavybe.
Esu įsitikinęs, kad ne tik šilumos, bet ir visi su kasdieniais žmonių poreikiais susiję klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis ne vienos ar kitos grupės, o visų miesto gyventojų interesais. Tokiu principu, dirbdamas taryboje, visuomet vadovaujuosi ir norėtųsi, kad jį prisimintų kolegos politikai.
Tarybos nario ataskaita, skelbiama vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento , patvirtinto 2013 m. gruodžio 27 d. Nr.T-293, 274- 275 punktu.