Alytaus miesto tarybos narys, socialdemokratas Henrikas Šivokas miesto taryboje dirba jau daugiau nei penkiolika metų. Penktajai kadencijai alytiškių išrinktas politikas su Alytusplius.lt portalo skaitytojais dalinasi savo patirtimi ir pastebėjimais apie pokyčius Alytaus mieste ir darbą taryboje.
Tarybos nariu esate jau penktą kadenciją. Kaip per Jūsų dalyvavimo tarybos darbe metus pasikeitė miestas?
Miestas pasikeitė labai stipriai, tik ne visai taip, kaip norėtųsi. Nuo pirmos kadencijos, kai aš pradėjau dirbti, visi kalbėjome, kad reikia pradėti miestą tvarkyti nuo centro. Bet visą laiką buvo blaškomasi, o visi projektai judėjo labai lėtai. Spartesniam procesam trukdė ir ilgai trunkančios viešųjų pirkimų procedūros.
Mano, įsitikinimu, blogai, kai svarbių projektų konkursus laimi įmonės, pasiūliusios mažiausią kainą. Tokia įmonė visur taupo pinigus: apkarpydama darbuotojų atlyginimus, dėl to joje dažnai stinga kvalifikuotų specialistų, būna didelė darbuotojų kaita, darbams atlikti naudojamos pigios medžiagas ir po kelių metų išlenda prastai atliktų darbų rezultatas.
Žmonės būna nepatenkinti, o užsakovai bejėgiai su tokiomis įmonėmis kovoti, nes įstatymas joms palankus, o su pasekmėmis įstatymų kūrėjams susidurti netenka.
Aš manau, kad situacija būtų visai kitokia, jei mieste rengiamus konkursus laimėtų vietos įmonės. Galbūt jų siūloma kaina yra aukštesnė, neabejoju, kad būtų ir darbų kokybė geresnė, nes šios įmonės ne tik pažįsta miestą, bet ir jaučia atsakomybę prieš jo žmones.
Kita problema – projektavimo darbai. Nėra nė vieno projekto, kuris būtų be klaidų. Viena priežasčių, kodėl taip yra – kad stambių objektų projektavimo imasi jauni žmonės, be patyrimo, o blogiausia, kai projektuoja konkrečios vietos, miesto nepažįstantys, jo žmonių poreikių nežinantys atvykėliai projektuotojai. Kaip gali vilnietis ar kaunietis žinoti, kur alytiškiams patogiau pasistatyti automobilį ar įrengti pėsčiųjų perėją?
Projektų yra begalės, o juos sukontroliuoti, prižiūrėti labai sunku. Tai yra didelė problema. Galiausiai, nukenčia žmonės, visas miestas.
Pastaraisiais metais Alytuje nutiesta daug dviračių takų. Puiku. Tačiau kodėl bijoma praretinti medžius Nemuno pakrantėse? Reikėtų išretinti menkaverčius krūmus ir medžius, apnuoginti pylimą, tuomet atsivertų visas jo grožis.
Buvo organizuojamos talkos, praretinome dalį pakrantės, bet, mano nuomone, tai yra daugiau viešųjų ryšių akcija. Ar nebūtų galima pažymėti medžius, kuriuos reikia iškirsti, kreiptis į tokius darbus atliekančią įmonę, o kaip atlygį leisti jiems tuos medžius išsivežti ir parduoti, jeigu reikia, ir primokėti kažkiek.
Jau aštuonis mėnesius dirbate su naujos sudėties taryba, kurioje nemažai politikos naujokų. Kaip vertinate darbą šioje taryboje, kurioje jau tapote opozicija? Ar palaikote daugumos sprendimus?
Ne visada. Yra labai daug neaiškumų. Galbūt valdančioji dauguma tarpusavyje daugiau kalbasi. Bet mes, opozicija, ten, kur nėra aiškumo nebalsuosime. Ypač biudžeto klausimu.
Pavyzdžiui, mes nepritariame 2 mln. eurų skyrimui Nemuno vagos išvalymui, akmenų rinkimui. Taip pat abejonių kyla dėl Japoniško sodo. Mums tokie siūlymai nukrito kaip iš giedro dangaus.
Nebuvo apie tai kalbėta, nebuvo pristatyta vieta, kur toks sodas galėtų atsirasti, kiek jis kainuotų miestui, kas jį eksploatuotų. Jokios informacijos neturime, o tai jau yra įtraukta į 2016 metų biudžeto planą. Aš tikrai noriu šio sodo mieste, bet turime gauti visą informaciją.
Suprantu, kad yra valdančioji dauguma, bet mes irgi esame tarybos nariai, išrinkti žmonių. Su mumis irgi reikia tartis. Mes tikrai nesame prieš miestui naudingus sprendimus, bet kaip galime pritarti teikiamiems siūlymams, kai neturime jokios informacijos?
Jeigu taryboje nebūtų povandeninių srovių, nebūtų priešpriešos, turbūt nebūtų ir opozicijos. Bet jeigu naujieji tarybos nariai ir toliau dirbs tokiais metodais, aš manau, kad prie dabartinės opozicijos prisijungs ir daugiau politikų.
Kitas klausimas, administracijos darbuotojų skaičius. Naujoji valdžia teigė, kad savivaldybėje dirba per daug žmonių, reikia jų skaičių mažinti. Tai kodėl dabar priimtas sprendimas didinti?
Paskutiniajame šių metų miesto tarybos posėdyje turėjo būti svarstomas klausimas dėl atliekų tvarkymo kainos didinimo, tačiau Aplinkos ir plėtros komitetas pareikalavo ekonominių pagrįstumo rodiklių, įrodančių atliekų rinkliavos kainos didinimo būtinybę, o klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės. Jūs esate šio komiteto narys. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas?
Komiteto nariai tam nepritarė vienbalsiai. Aš esu prieš visų kainų didinimą. Visuomet reikia pagrįsti ir įrodyti. Dabar galiojanti atliekų tvarkymo sistema yra ydinga. Jeigu žmogus turi namą, butą, sodą, garažą, jis turi mokėti už atliekų tvarkymą keturis kartus.
Arba, pavyzdžiui, lengvatos. Alytuje jos yra vienokios, kituose Alytaus regiono miestuose kitokios. Kodėl jos nėra vienodos? Čia reikėtų peržiūrėti visą sistemą iš esmės. Mes paprašėme Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro veiklos audito.
Esate vienas tarybos narių senbuvių. Gyventojai Jus jau gerai pažįsta. Ar dažnai jie į Jus kreipiasi ir kokiais klausimais?
Nuolat. Kreipiasi labai daug žmonių įvairiausiais klausimais: įvairiais sporto klausimais, dėl eismo saugumo mieste, dėl nuimtų 70 greitį per valandą leidžiančių kelio ženklų, dėl nuimtų žalių rodyklių, leidžiančių sukti į dešinę, degant raudonam šviesoforo signalui, o ypač daug – dėl pėsčiųjų perėjų. Jos mieste yra neapšviestos ir tamsiu paros metu tikrai sunku pastebėti pėsčiuosius. Būtina visas perėjas mieste apšviesti.
Žmonės kreipiasi ir dėl namų renovacijos, prašo patarimų, klausia, ar verta šiltinti daugiabutį, kiti skundžiasi, kad pradėti darbai lėtai vyksta.
Visiems besikreipiantiems stengiuosi bent paaiškinti, kodėl situacija yra tokia, o ne kitokia, duoti patarimą, o jei tik įmanoma – ir rasti sprendimą.
Tarybos nario ataskaita, skelbiama vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu Nr. T-333, patvirtintu 2015 m. lapkričio 19 d. Apmokėta asmeninėmis tarybos nario lėšomis.