Alytaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir plėtros komiteto pirmininkė, Darbo partijos frakcijos seniūnė taryboje Rima Mitkienė, paprašyta išvardinti svarbiausius nuveiktus darbus šioje taryboje, griebiasi už galvos: nuo kurio pradėti? Didžiųjų mieste įgyvendintų projektų, kurių kuravimą komiteto nariai buvo pasiskirstę, ar kasdienių, bet alytiškiams ne mažiau reikšmingų klausimų?
Kova dėl lengvatos už „tėvadienius“
„Jeigu į darbą taryboje žiūri ne kaip į formalų prabalsavimą , o giliniesi į žmonių poreikius, problemas, priimamų sprendimų pasekmes, padaryti gali pakankamai daug, bet, deja, ne viską, nes kiekvienam sprendimui priimti reikalingas daugumos pritarimas“, – sako R. Mitkienė.
Ji apgailestauja, kad tarybos daugumos pritarimo nesulaukė spalio mėnesį vykusiame tarybos posėdyje „darbiečių“ teiktas pasiūlymas dėl lengvatos, kurią įteisinus, vadinamaisiais „tėvadieniais“ pasinaudoję tėvai ar vaikų globėjai, papildomą savo poilsio dieną nevesdami vaikų į lopšelį-darželį ar darželį-mokyklą, neprivalėtų už tai mokėti. Kilus diskusijoms, šio klausimo svarstymas buvo atidėtas.
„Šiam tarybos posėdžiui ne tik parengėme naują sprendimo projektą, atsižvelgdami į tarybos narių pastabas, kurios, mano įsitikinimu, nebuvo esminės, bet kartu pateiksime ir kelis šimtus šios lengvatos prašančių tėvų parašų“, – kalbėjo frakcijos seniūnė.
Ji įsitikinusi, kad balsuojant tarybos nariams turėtų rūpėti ne tai, kas teikia sprendimo projektą, o kokią įtaką jo priėmimas turės Alytaus žmonėms.
Verslo liudijimai aplinkos tvarkymui – už 1 simbolinį eurą
Kaip gerą tokios praktikos pavyzdį R. Mitkienė mini verslo liudijimų aplinkos tvarkymui ir gatvių valymui atpiginimą iki 1 simbolinio euro. Tokiam darbiečių siūlymui pritarusi tarybos dauguma, R. Mitkienės įsitikinimu, pasielgė ir toliaregiškai, ir patriotiškai. „Juk visi norime, kad miestas būtų sutvarkytas, švarus ir gražus. O galėdami įsigyti pigesnius patentus, žmonės noriau imsis tokios veiklos“, – neabejoja Aplinkos ir plėtros komiteto pirmininkė.
Verslo liudijimai aplinkos tvarkymo, gatvių valymo, sniego ir ledo šalinimo darbams iki šiol Alytuje nebuvo labai populiarūs – šiuo metu yra išduota 19 leidimų tokiai veiklai. „Darbiečiai“ nustatyti minimalų mokestį šios rūšies veiklai siūlė jau pernai, tačiau tuomet tarybos dauguma prieštaravo.
Šių metų spalio pabaigoje vykusiame tarybos posėdyje svarstant klausimą dėl individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, fiksuotų pajamų mokesčio dydžių 2015 metais, sprendimo projekte už verslo liudijimus aplinkos tvarkymo, gatvių valymo, sniego ir ledo šalinimo veiklai buvo siūloma nustatyti 28,5 eurų mėnesio arba 342 eurų metinį mokestį. Darbo partija vėl pasiūlė taikyti minimalų – 12 eurų mokestį metams ir tam pritarė 19 tarybos narių.
„Miesto biudžetas dėl to tikrai nepatirs žalos, o minimalus mokestis paskatins žmones pirkti patentus ir legaliai siūlyti visam miestui reikalingas paslaugas“, – įsitikinusi R. Mitkienė.
Kioskų problema: kodėl kai kas kiša galvą į smėlį?
Šiuo metu ji gilinasi į jau daugelį metų svarstomą, bet galutinio sprendimo nesulaukiančią prekybos kioskų situaciją ir jų ateitį. Aplinkos ir plėtros komiteto siūlymu, savivaldybės administracija parengė prekybos kioskų išdėstymo schemą, kuri artimiausiame posėdyje bus pateikta svarstyti tarybai.
R. Mitkienės įsitikinimu, tokios schemos patvirtinimas būtų pirmas žingsnis, reglamentuojant naujų kioskų atsiradimo tvarką ir nustatant sąlygas bei pereinamąjį laikotarpį reikalavimų neatitinkančių, nenaudojamų, miesto estetinį vaizdą darkančių kioskų panaikinimui.
„Šiuo metu kai kurie kioskai jau yra nenaudojami, stovi apleisti ir yra bešeimininkis turtas. Kitų, veikiančių, kioskų savininkai yra palikti nežinioje: jie nežino, ar verta investuoti tvarkant kioskus, kurių ateitis neaiški, o ji ir nebus aiški, kol savivaldybė nepatvirtins kioskų išdėstymo schemos ir jų įrengimo tvarkos. Pagal šiandien galiojančius teisės aktus esami kioskai yra nelegalūs statiniai ir tik nuo geros savivaldybės valios priklauso, kiek dar laiko juose bus leidžiama vykdyti veiklą. Naują kioską veiklai vykdyti norinčiam pasistatyti žmogui savivaldybė taip pat niekuo negali padėti, nes nėra patvirtintos jų įrengimo vietos.
Siūlomoje schemoje dabartinių kioskų nėra, nes pagal galiojančius įstatymus, negalima numatyti prekybos taško, jeigu prie jo negalima suformuoti žemės sklypo. O kaip žinia, šiandien daugelis kioskų yra būtent tokiose vietose: prie gatvių, ant raudonųjų linijų, kur nėra nei vandentiekio, nei kanalizacijos. Jie negali egzistuoti kaip statiniai – tokie yra priimti įstatymai ir mes privalome tų įstatymų laikytis.
Todėl aš ir siūliau numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį žmonės galėtų susiplanuoti savo tolesnę veiklą ir būtų aiški naujų kioskų atsiradimo tvarka“, – dėstė R. Mitkienė, primindama, kad tai buvo ir viena iš dabartinės valdančiosios koalicijos programinių nuostatų.
Todėl ją labai stebina, kad kai kurie koalicijos nariai dabar jau pasisako prieš kioskų išdėstymo schemos tvirtinimą, palikdami neišspręstą problemą ir nežinią.
„Mano įsitikinimu, politikui turi rūpėti ne tik įtikti atskiroms rinkėjų grupėms, bet pirmiausia įvertinti tų grupių poreikius bendrų miesto interesų kontekste“, – įsitikinusi R. Mitkienė.
Komiteto nariai kuravo projektus
O tie miesto interesai ir jų suvokimas labiausiai atsiskleidžia įgyvendinant didžiulius projektus, kurie keičia miesto veidą, didina jo patrauklumą, sukuria pridėtinę vertę.
„Pradėdami darbą šios kadencijos taryboje, mes įšokome į pirmojo europinio lėšų skirstymo pabaigą. Projektai jau buvo parengti, kai kurie jau ir pradėti vykdyti, teikti naujų projektų jau beveik nebuvo galimybių. Tad mūsų pagrindiniu uždaviniu tapo užtikrinti, kad pradėti projektai būtų sėkmingai ir sklandžiai įgyvendinti. Kiekvienas aplinkos ir plėtros komiteto narys turėjo savo kuruojamus objektus. Ir buvo kaip tarpininkas tarp savivaldybės administracijos ir rangovo“ – pasakojo R. Mitkienė.
Ji prisiminė, kad kadencijos pradžioje Alytus atrodė lyg didelė statybų aikštelė: statybų darbai vyko Rotušės aikštėje, Vilniaus- Kauno gatvių žiede, Naujosios gatvės atkarpoje, Kepyklos gatvėje, prie abiejų Dailidžių, Pirmojo Alytaus aikštėje, Senamiesčio skvere.
„Kai kurių projektų darbai strigo dėl įvairiausių priežasčių, kurios dažniausiai priklausė ne nuo savivaldybės atstovų darbo: Seimas sukuria taisykles, o praktiškai tas taisyklėse pasidaro labai sudėtinga gyventi, tad teikėme siūlymus, kad projektai vyktų sklandžiau.
Šiandien tikrai galime pasidžiaugti rezultatais: jau sutvarkyta Rotušės aikštė, Vilniaus gatvė, Kauno gatvės žiedas ir pati Kauno gatvė, kurios rekonstrukcijos projektą daug analizavome ir mūsų komiteto siūlymu joje atsirado „kalnelis“, pėsčiųjų perėjos. Siūlėme daryti ir trečią juostą, tačiau administracija pasirinko kitaip.
Apie projektus galima kalbėti labai daug. Mes juos atsakingai įgyvendinome, buvo parengtų ir naujų projektų, kurie dabar vykdomi, pvz. Kraštotyros muziejaus ir jo prieigų rekonstrukcija“, – vardijo R.Mitkienė.
Ateities vizija: reikia kurti kompleksines erdves, o ne mėtyti padrikus objektus
Tačiau jos mintyse – jau rūpestis ateities projektais. Politikei apmaudu, kad jų rengimu nepradėta rūpintis gerokai anksčiau. O galimybių panaudoti Europos Sąjungos paramos lėšas Alytuje tikrai yra kur, tiktai rengiant projektus reikėtų galvoti ne apie padrikus objektus, o ieškoti kompleksinių sprendimų, kuriant atskiras pramogų, kultūros erdves.
„Pasigendu kompleksinio miesto tvarkymo“, – prisipažįsta R. Mitkienė ir priduria: „ Mes Alytuje turime geras kultūros, sporto bazes, bet jos yra padrikai išbarstytos: truputį ten, truputį ten, truputį ten. Šiandien jų nepaimsim ir nesukilnosim į vieną vietą, bet projektuodami naujus objektus, turime galvoti apie paslaugų kompleksus“.
Ji pati jau turi tokių kompleksų viziją, kurioje miesto centrinės dalies erdvė nuo Senamiesčio skvero per Kraštotyros muziejų ir Sporto mokyklą, kurią būtina rekonstruoti visomis prasmėmis, driektųsi iki A. Matučio muziejaus, sujungta, pavyzdžiui, kūrybiškai išdėliotų A. Matučio kūrinių personažų skulptūrų. Kultūrinė erdvė susilietų su poilsio erdve prie Dailidės ežerėlio ir tęstųsi iki Dainų slėnio, kurį sutvarkius turėtų atsirasti ne tik parkavimo aikštelės, bet ir aktyvių pramogų zona, maitinimo įstaigos.
„Svarbiausia – ne prigalvoti nereikalingų projektų, kuriems būtų išleistos lėšos, o jų eksploatacija taptų bereikalingu galvos skausmu“, – perspėja R. Mitkienė.
Pasekmes reikia gerai apgalvoti, kad dėl jų nereiktų raudonuoti
Tačiau ji neslepia: tokių netinkamų projektų buvo ne tik praeityje. Panašu, kad jų nebus išvengta ir ateityje. Kaip pavyzdį politikė pamini sinagogą, kurios techninis projektas jau rengiamas, bet kuri ilgainiui taip ir gali likti pastatu be eksponatų ir be lankytojų. Iš kur jiems atsirasti, jei čia nėra jokios privažiavimo ir galimybės jį įrengti?
R. Mitkienei šypseną kelia argumentai, kad įrengus sinagogoje Dailės galeriją ar daugiafunkcį meno centrą, transporto priemones bus galima palikti miesto centre, o iki sinagogos nueiti pėsčiomis. „Negi mes miesto centrą norime didele parkavimo aikštele paversti?“ – retoriškai klausia R. Mitkienė.
Jos siūlymas: Alytui dar kartą nelipti ant to paties grėblio, ant kurio jau buvo užminta sumąsčius įrengti slidinėjimo trasas, kurios tapo skaudžiu blogų investicijų ir neapgalvotų sprendimų įrodymu.
„Žmogus net pirkdamas paprasčiausią drabužį pagalvoja, kiek laiko jį dėvės, o priimant sprendimus dėl strateginių, ilgalaikių projektų, būtina labai atsakinga ir racionali pasekmių analizė, juk tos pasekmės niekur nedingsta: jos lieka čia, mūsų mieste, mums ir su mumis. Tad valdžios sprendimai ir veiksmai turi būti tokie, kad dėl tų pasekmių netektų raudonuoti“, – įsitikinusi Alytaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir plėtros komiteto pirmininkė R. Mitkienė.
Tarybos nario ataskaita, skelbiama vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento , patvirtinto 2013 m. gruodžio 27 d. Nr.T-293, 274- 275 punktu.