Vasaros malonumai vilioja daugelį. Saulę, orą ir vandenį žmonės nuo seno vertina ir kaip organizmą stiprinančius veiksnius, ir kaip gyvybės šaltinį. Saulė – šviesos, energijos, gyvybės nešėja. Kad saulės spinduliai būtini žmogaus sveikatai, abejonių nėra.
Saulėtos dienos mums pakelia nuotaiką, suteikia gyvybinės ir dvasinės energijos. Turbūt todėl daugumai mūsų vasara – mėgstamiausias ir labiausiai laukiamas metų laikas. Be to, ultravioletiniai spinduliai inicijuoja vitamino D gamybą odoje, veikia antibakteriškai ir antiseptiškai, palengvina uždegiminių odos ligų, egzemų ir kt. dermatozių simptomus. Saulės spinduliai organizmui ypatingai naudingi, bet jais naudotis reikia protingai, kad išvengtume perkaitimo, saulės smūgio, nudegimų.
Jei aplinkos temperatūra yra aukštesnė už žmogaus kūno temperatūrą, galimas organizmo perkaitimas. Perkaitus, sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas ir pakyla jo temperatūra. Paprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar kai labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis (pvz., šiltnamyje, atliekant lauko darbus ir t.t.).
Perkaitimas, kaip jo išvengti
Perkaitimo požymiai atsiranda staiga. Pakilus kūno temperatūrai (daugiau 38 0C) atsiranda galvos skausmai, mieguistumas, žiovulys, sutrinka pusiausvyra, kalba tampa nerišli. Veidas parausta, padažnėja pulsas ir kvėpavimas.
Perkaisti ypač pavojinga sergantiesiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, išsekusiems ligoniams, vaikams ir vyresniems žmonėms, karščiuojantiesiems dėl infekcinių ligų, ypač jei ilgai būnama karštoje aplinkoje, nutukusiems ir tiems, kas turi skydliaukės sutrikimų.
Galimas ir lokalus perkaitimas saulėje esant giedram orui ir nedėvint jokio galvos apdangalo. Saulės spindulių spektras yra platus ir gali įšildyti ne tik odos paviršių, bet ir giliau esančius audinius. Jei nepridengta galva ilgesnį laiką būna saulėje, įšyla galvos smegenų dangaluose esantys kraujo indai, jie plečiasi, didėja intrakranialinis slėgimas kaukolėje, ir dėl to vystosi smegenų hiperemija. Galvą skauda, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus ima vemti, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Tai taip vadinamas saulės smūgis. Dažnai saulės smūgis ir perkaitimas ištinka kartu. Gausiai prakaituojant organizmas netenka daug skysčių drauge su ištirpusiomis druskomis. Dėl to gali sutrikti raumenų dirglumas ir išsivystyti jų traukuliai. Todėl esant karštoje aplinkoje ilgesnį laiką ir gausiai prakaituojant, būtina kompensuoti skysčių ir elektrolitų balansą, geriant mineralizuotą ar pasūdytą vandenį.
Nudegimas
Nudegimas saulėje yra ūmi odos reakcija į didelį ultravioletinių spindulių kiekį. Jei oda nuo spindulių apsaugota nepakankamai, spinduliai ima skverbtis gilyn, sukeldami fotochemines reakcijas. Odos kapiliarai išsiplečia, tarp kraujagyslių sienelių ląstelių atsiranda tarpai, pro kuriuos į aplinkinius audinius ima skverbtis skysčiai, sukeldami uždegimą – patinimą, paraudimą ir skausmą. Priklausomai nuo odos tipo ir saulės aktyvumo, nudegti galima vos per kelias minutes. Geriausias būdas apsisaugoti nuo nudegimo saulėje ar saulės smūgio – saugotis tiesioginių jos spindulių. Ypač pavojinga saulės atokaitoje miegoti.
Pirmoji pagalba perkaitus ar ištikus saulės smūgiui
Perkaitus ar ištikus saulės smūgiui, reikia:
1. skubiai išnešti žmogų iš karštos aplinkos, paguldyti truputį pakelta galva ar pasodinti pavėsyje ar vėsioje vietoje;
2. atsagstyti ir atlaisvinti drabužius, ypač apykaklę;
3. ant galvos dėti šaltą kompresą;
4. jei žmogus sąmoningas, duoti gerti šalto vandens;
5. skubiai kreiptis į medikus.
Kaip išvengti sveikatos sutrikimų
Kad nesutriktų elektrolitų pusiausvyra, patartina vartoti daug skysčių. Troškulį geriausiai malšina mineralinis, paprastas geriamasis vanduo. Taigi, jei norite gerai jaustis per karščius, gerkite skysčius pastoviai, po truputį, visą dieną ir nelaukite, kol ištrokšite. Kad neužmirštumėte vartoti skysčių, galite matomoje vietoje pasistatyti mineralinio vandens butelį ir stiklinę. Karščio metu per dieną siūloma išgerti mažiausiai du litrus vandens. Negerkite labai šaltų skysčių.
Vartokite įvairų maistą, jis suteiks pakankamai energijos, baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų ir skaidulų, patartina daugiau valgyti skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų, daugiau vartoti vaisių ir daržovių, papildykite druskų bei mineralų atsargas. Venkite sunkiai virškinamo maisto.
Kylant kūno temperatūrai, organizmas stengiasi išspinduliuoti energiją, todėl nereikėtų storai rengtis, rekomenduojama saulės atokaitoje dėvėti natūralaus pluošto audinius, rinktis nepersišviečiančius šviesių atspalvių drabužius, o ant galvos užsidėti plačiabrylę skrybėlę. Vidurdienį, kai pati kaitriausia saulė, patartina ieškoti pavėsio ar „slėptis” patalpoje. Jei įmanoma – vasarą reikėtų vengti stiprios, tiesioginės saulės šviesos, o nuo 11 iki 16 valandos, kai jos spinduliai yra kenksmingiausi, geriausia būtų likti šešėlyje.
Saikingai mėgaukimės vasaros teikiamais malonumais!