„Lietuvos futbolininkai ir žmonės, kurie ateina pažiūrėti futbolo, turi žinoti, kas vyksta jų futbolo klube. Alytuje yra puikus stadionas, futbolo sporte galima labai daug pasiekti. Todėl aš kviečiu komandos vadovus gerbti futbolininkus. Tada atsiras pergalės, būsite čempionais“, – kalbėjo su „Dainava“ atsisveikinęs, savo vardo ir pavardės nenorėjęs viešinti futbolininkas.
Pirmąją sezono dalį iki liepos „Dainava“ atrodė kaip kur kas žemesnio diviziono komanda, visi jos varžovai be išimties laimėdavo prieš Alytaus komandą. Perėjimų langas, per kurį į Alytų susirinko ne viena dešimtis legionierių, atrodė komandą sustiprinęs. Bet iki šio ketvirtadienio nė vieno taško atsinaujinusiai „Dainavai“ iškovoti nepavyko.
Šis ketvirtadienis A lygos autsaiderės „Dainavos“ komandai buvo neeilinis. Alytiškiai per rungtynes su „Klaipėdos granitu“ iškovojo tašką. „Dainava“ stipriausios šalies lygos pirmenybėse nepralaimėjo jau antrą kartą.
Ne visi legionieriai pasiliko Alytaus komandoje . Užsienio futbolininkai po truputį kelia sparnus iš Alytaus. Vienas tokių žaidėjų pats kreipėsi į žiniasklaidą, norėdamas pasidalinti savo įspūdžiais apie Alytaus futbolo klubą.
Šiemet “Dainavai“ vadovauti ėmėsi verslininkai iš Vakarų Europos. Vieninteliu klubo savininku ir jo prezidentu tapo italas Giuseppe Greco, klubo direktoriumi – prancūzas Marcas Fourmeaux.
Jie treniruoti klubą pakvietė baltarusį Sergejų Aleinikovą. Tačiau šio trenerio vadovaujami alytiškiai neiškovojo nė vieno taško ir gegužės pabaigoje S. Aleinikovas buvo atleistas, o į jo vietą paskirtas Marco Ragini iš San Marino.
Iki pat vasaros pertraukos „Dainava“ turėjo tik ribotą ne pačių geriausių Lietuvos futbolininkų skaičių, kadangi jos savininkai neskubėjo padengti klubo skolų, ir Lietuvos futbolo federacija buvo uždraudusi klubui registruoti naujus žaidėjus. Keli užsieniečiai, atvykę į Alytų M. Fourmeaux kvietimu, galėjo tik treniruotis su komanda, bet negalėjo jai atstovauti per oficialius mačus.
Vienas iš tokių – senegalietis Aly Cisse. Tačiau vasarą šis futbolininkas išvyko į Italiją. Anot pašnekovo – dėl to, kad Lietuvoje jam teko badauti.
„Tam, kas domisi, kokie yra „Dainavos“ komandos reikalai, suprantama įdomu, kur dingo talentingas žaidėjas Ali Cisse, kuris prisijungė prie komandos kovą. Jo neregistravo, kadangi vaikinas norėjo… valgyti. Žodinis konfliktas su klubo prezidentu įvyko dėl to, kad klubas nemokėjo net už futbolininkų maitinimą. Tad Ali prezidentui ir drėbė: kodėl aš rytoj privalau žaisti, jeigu aš jau dvi dienas nevalgiau, nes negavau iš jūsų pinigų? Kaip žaidėjas gali atsiduoti treniruotėms ir gerai žaisti per rungtynes, kai jis nežino: pavalgys šiandien ar ne?“, – retoriškai klausė buvęs „Dainavos“ legionierius.
Ir A. Cisse, ir kitiems „Dainavos“ futbolininkams tekdavo miegoti po du vienoje lovoje.
„Profesionaliam žaidėjui yra svarbu pailsėti. O dalintis viena lova su kitu futbolininku, kadangi po stogu yra labai ankšta – labai abejotinas poilsis… Tokia absurdiška situacija privertė futbolininką pareikalauti iš vadovybės bent šiokios tokios pagarbos. Už tai jis buvo nedelsiant išbrauktas iš komandos. Nes visi atvykę „Dainavos“ futbolininkai gyvena viename name, miega po du vienoje lovoje. Todėl Ali ir išvažiavo. Jis matė, kad nuo kovo čia niekas nesikeičia“, – kalbėjo nenorėjęs prisistatyti futbolininkas.
Kaip į tai reagavo komandos treneris?
„Treneris, kuriam šio futbolininko iš tiesų reikėjo, nieko padaryti negalėjo, kadangi jis nieko nesprendžia – net kas žais starto sudėtyje. Visos instrukcijos perduodamos iš viršaus. Kur tada trenerio savigarba?“ – apie „Dainavos“ vidaus virtuvę pasakojo buvęs jos žaidėjas.
Buvęs „Dainavos“ treneris S. Aleinikovas pavasarį treniravo tik jaunus lietuvius. Jį pakeitęs M. Ragini norėtų, kad jo komandoje lietuvių nebūtų visai.
„Kadangi moku italų kalbą, ne kartą girdėjau trenerius kalbantis, kad jeigu turėtų galimybę, jie visus lietuvius pašalintų iš komandos. Jokios pagarbos lietuviams „Dainavoje“ nėra. Aš manau, kad jeigu nusipirkai klubą kitoje šalyje, turėtum gerbti jos šeimininkus.. Kalbėdamasis su lietuviais žaidėjais aš sužinojau, kad jiems atlyginimai neišmokėti jau apie tris mėnesius ar dar daugiau. Tuo pačiu metu prezidentas važinėjasi po restoranus ir manęs klausinėja apie Druskininkų kurortą, į kurį nori vežti atostogauti savo šeimą. Ar tai normalu? Kalbame ne apie tai, kad futbolininkai gauna milijoną eurų, o nori gauti du. Kalbame apie bent jau minimalų atlyginimą. Daugelio tai netenkina, nors vargu ar kuris drįs kalbėti. O aš „užviriau“, nes, kai ima taip žeminti, prabunda tavo savigarba“, – kalbėjo su „Dainava“ savo karjerą norėjęs susieti legionierius.
Anot jo, pagrindinė tarpusavio bendravimo Alytaus komandoje kalba – italų.
„75 procentai treniruotės laiko kalbama itališkai. Ar lietuviai, žaidžiantys „Dainavoje“, turėtų mokytis italų kalbos? Aš nemanau“, – sakė su Alytaus klubu atsisveikinęs futbolininkas.
Pats jis liepą į Alytų atvyko iš Italijos, kur buvo įsikūręs: „Nes man treneris sakė, kad reikalingas toks žaidėjas kaip aš. Aš Italijoje užbaigiau visus reikalus, palikau butą, atsisakiau mokslų, kuriuos planavau pradėti ir atvažiavau čia. Po dviejų savaičių mane išbraukė iš komandos sąrašo, nieko nepaaiškinę.
Tiesa, pabandžius legionieriui atsiimti paleidimo raštą, „Dainavos“ vadovai kažkodėl supyko.
„Kai nuėjau pasiimti to popieriaus, pareiškęs, kad išeinu į kitą klubą, mane aprėkė, aiškino, kad nieko nepasirašinės ir išstūmė iš kabineto, nors apie tai buvau pranešęs iš anksto. Kaip su jais galima dirbti?“ – klausė neilgai „Dainavoje“ užsibuvęs užsienietis.
Daug laiko praleidęs Italijoje, buvęs Alytaus klubo legionierius, futbolo veikėjais iš šios šalies nepasitiki.
„Remiantis mano patirtimi bendraujant su italais, manau, kad jeigu po šio paviešinimo, jie ką nors ir sumokės, tai bus vienas kitas kartas. Kol vėl viskas neaprims. Aišku, linkėčiau „Dainavoje“ likusiems vaikinams, kad kas nors iš jų priverstų klubo vadovus mokėti atlyginimus nuolat“, – kalbėjo dvi savaites Alytuje gyvenęs futbolininkas.