Šiandienėje visuomenėje apie aplinkos apsaugą, ekologišką gyvenimo būdą kalbama daug, tačiau ne visi ryžtasi keisti savo gyvenimo įpročius. Ar verta rūšiuoti atliekas? Kiek laiko ir pastangų tai atima? Alytiškis Valerijus Vencius, „Sodros“ Alytaus skyriaus vadovas įsitikinęs, kad atliekų rūšiavimas – tai pirmas žingsnis į švaresnį rytojų, brangių energetinių resursų taupymą.
Ne vienam miestelėnui gerai pažįstamas V. Vencius atliekas rūšiuoja jau apie 8-erius metus. Rūšiavimo krikštatėviu galima laikyti vieno Austrijos kalnų miestelio gyventoją, kuris, prieš maždaug dešimtmetį, Venciams keliaujant po šią nuostabią šalį mandagiai papriekaištavo, kai popierius nuo ledų dėl jų rūšiavimo tvarkos nežinojimo pateko ne į tam skirtą talpą.
O talpų atliekoms ten buvo ne viena: skirtingų spalvų bei pažymėtų tik specialiais ženklais. Maždaug po metų ar dvejų ir Alytuje kai kuriose vietose buvo pastatyti specialūs rūšiavimo konteineriai. Vieni pirmųjų, skirti popieriaus ir stiklo atliekoms, atsirado Gardino ir Birutės gatvių sankirtoje. Nuo tada ir prasidėjo V. Venciaus ir jo šeimos atliekų rūšiavimo kelias.
Pasak jo, vykstant į svečius pas tėvus buvo patogu pakeliui išmesti ir atskirai surinktas popieriaus bei stiklo atliekas.
„Iš tiesų šio proceso iniciatorė buvo mano žmona, kuri ir šiandien nuosekliai ir atidžiai kontroliuoja visus šeimos narius, kad nuo maisto produktų, gėrimų liekantys įpakavimai atsidurtų tik jiems skirtose šiukšlių dėžėse. Per kelerius metus atliekų rūšiavimas tapo įpročiu ir man, ir mano vaikams“, – apie pokyčius namuose pasakojo V. Vencius.
Atskiros šiukšlių talpos stiklui, popieriui bei plastikui stovi balkone, ten jos niekam netrukdo.
Vyras prisipažino šiandien neįsivaizduojantis, kad galėtų būti kitaip. „Jau nebeatsimenu, o ir suvokti sunku, kaip anksčiau visas šiukšles mesdavome į vieną dėžę. Pradėję atliekas rūšiuoti supratome, kad didžiąją dalį šiukšlių sudaro plastikas (buteliai nuo vandens, sulčių, pieno įpakavimai, padažų indeliai), popierius (kartoninės dėžutės, skrajutės, laikraščiai ir žurnalai) ir kitos perdirbamos atliekos.
Tad kodėl neprisidėti prie mažesnės aplinkos taršos? Juk gaminant naujus daiktus iš antrinių žaliavų ne tik saugoma gamta, bet ir taupomi jos ištekliai“, – savo mintimis dalijosi Valerijus.
Galimybę gyventi švariai ir tvarkingai Alytuje turi kiekvienas. Visame mieste stovi spalvoti konteineriai atskirų rūšių atliekoms išmesti. Tačiau ne visi miestelėnai dar yra pribrendę rūšiuoti atliekas. Tačiau sekant gerais pavyzdžiais, didelių permainų galima siekti ir mažais žingsniais.
Pasak V. Venciaus, rūšiuoti atliekas tik pirmaisiais mėnesiais buvo neįprasta, tačiau šiandien jis mano, kad tą daryti tikrai verta. „Labai norėčiau tikėti, kad po kelerių metų tokių gyventojų, kuriems nerūpi, kokioje aplinkoje gyvename, beliks tik vienetai. Matyt, kad rūšiuoti šiukšles, atskirai rinkti pasibaigusius elementus, nešiukšlinti paežerėse, vaikus reikėtų pradėti mokyti dar vaikystėje. Taip mes užaugintume draugišką aplinkai kartą“, – sakė V. Vencius.
Jis teigė, kad pats sąžiningai surenka savo augintinio ekskrementus, ragina ir kitus tai daryti šalia namų pakabindamas paties pagamintus skelbimus.
„Vasarą besilankydami prie ežerų surenkame ne tik savo šiukšles, bet išvežam ir kitų paliktas. Namuose – beveik visos lemputės energiją taupančios. Vandens čiaupuose sudėti specialūs antgaliai, kurie, gamintojo tvirtinimu, yra specialiai vandenį taupantys, nes srovę formuoja su didesniu kiekiu oro. Efektą tikrai jaučiame“, – apie savo gyvenimo įpročius pasakojo Valerijus.
Pilietiškas alytiškis yra aktyvus kasmetės visoje šalyje organizuojamos akcijos „Darom“ iniciatorius ir dalyvis Alytuje.
Publikacija parengta įgyvendinant projektą „EKO miestas“. Projektas finansuojamas Alytaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis.