Alytaus rajono miškuose augančio įdomaus grybo – valgomosios geltonpintės dėl jos išvaizdos nepastebėti neįmanoma. Bet dzūkai šio vištienos skonį primenančio grybo dėtis į krepšelį nesusigundo. „Tai ne tikrųjų dzūkų grybas“, – teigė Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė.
Pasak jo, valgomoji geltonpintė, kurios nuotraukomis vieno socialinio tinklo paskyroje pasidalino Dzūkijos nacionalinis parkas, yra gana retas grybas. Varėnos miškuose jis matomas retai, kur kas dažniau auga arčiau Alytaus esančiuose, lapuočių miškuose, ant ąžuolų, klevų, gluosnių kamienų.
M. Lapelė patikino, kad geltonpintę verta valgyti tik anksti pavasarį, kada ji dar šviežia, trapi. Vėliau jos vaisiakūnis tampa beskonis, primena vatą.
„Kai pavasarį dar nėra kitų grybų, kol geltonpintė šviežia, apvirta ir pakepinta ji skani, bet dzūkai jos nerenka. Jie yra konservatyvūs, renka tradicines, geriausias grybų rūšis. Kai yra daug grybų, kam rinkti prastesnius?“, – teigė M. Lapelė.
Ryškiai geltonos spalvos ant medžių kamienų ir kelmų auganti geltonpintė, kaip rašoma prie Dzūkijos nacionalinio parko pasidalintos nuotraukos, dėl savo malonaus kvapo ir skonio anglų praminta „miškų vištiena“ arba „miškų krabu“. Troškintas svieste ji savo skoniu iš tiesų primena vištieną.