Telefoninių sukčių apgautai pensininkei Alytaus pataisos namai, kuriuose tie sukčiai kalėjo, turėtų sumokėti daugiau kaip 3 tūkst. eurų – išviliotus 1680 eurų ir dar 1500 eurų neturtinės žalos. Tokį teismo sprendimą pataisos namai ketina skųsti, nes nesijaučia esantys vieni atsakingi už sukčių ir jų talkininkų siautėjimą.
„Išeitų, kad laisvėje esančių sukčių išviliotus pinigus nekentėjusiems turėtų grąžinti policija, nes ji privalo užkirsti kelią nuskalstamai veiklai, bet to nepadaro“, – piktinosi Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas, sužinojęs apie Vilniaus apylinkės teismo teisėjo Gintaro Seikalio priimtą įkalinimo įstaigai nepalankų sprendimą.
Jis motyvuojamas tuo, kad pataiso namų administracija turėjo užtikrinti, kad mobilieji telefonai nepatektų į nuteistųjų rankas. Kadangi tai nebuvo padaryta, ji kartu su valstybe privalo prisiimti atsakomybę ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.
Garbaus amžiaus Druskininkų savivaldybės gyventoja nuo telefoninių sukčių nukentėjo 2011 metais. Jai paskambinęs ir policijos tardytoju prisistatęs asmuo pareiškė, kad per jos sąskaitą yra plaunami nešvarūs pinigai. Juo patikėjusi ir savo banko slaptažodžius atskleidusi moteris prarado 5802 litus.
Policijai pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad pensininkei buvo skambinta iš Alytaus pataisos namų. Kratos metu čia buvo rasti sukčių naudoti telefonas ir SIM kortelė. Trims nuteistiesiems buvo pareikšti įtarimai, bet neįrodžius kaltės jie panaikinti, o tyrimas nutrauktas.
Tuomet nukentėjusioji padavė į teismą pataisos namus, o trečiuoju asmeniu byloje buvo patraukta valstybė.
Po kelis metus trukusio proceso priimtas istorinis sprendimas, po kurio, tikėtina, teismus gali užplūsti nuo laisvės atėmimo bausmę atliekančių telefoninių sukčių nukentėjusių žmonių ieškiniai.
„Mes imamės daug ir įvairių priemonių, kad nuteistieji negalėtų naudotis mobiliausiais telefonai, bet jų srautui sustabdyti neužtenka nei finansinių, nei žmogiškųjų resursų“, – apgailestavo pataisos namų vadovas K. Jasmontas.
Anot jo, pataisos namų pareigūnai kasdien veža į policiją iš nuteistųjų atimtus mobiliuosius telefonus, bet jų srautas nesibaigia. „Per metus perimame apie 500 įvairiais būdais permestų telefonų: juos ‚šaudo“ oro patrankomis, mėto iš dronų, visko sužiūrėti neįmanoma, nors daroma ir padaryta tikrai daug“, – pasakojo K. Jasmontas.
Alytaus pataisos namuose jau prieš keletą metų buvo sumontuota telefoninio ryšio blokavimo įranga, bet dėl to kilo problemų ir įstaigos darbuotojams, ir aplinkinių namų gyventojams, tad teko ieškoti įrangos tobulinimo galimybių.
Dabar telefono ryšys yra blokuojamas atskiruose sektoriuose, įgyvendinamas projektas, kurį baigus ryšys turėtų būti blokuojamas visoje teritorijoje, bet nekeltų nepatogumų aplinkiniams.
„Mes nespėjam žengti koja kojon su technikos tobulėjimu“, – pripažino K. Jasmontas.