Nuo kurorto iki klestinčios pramonės miesto. Nuo demografinio sprogimo, kuris įvyko į naujas pramonės įmones ėmus plūsti specialistams, iki masinės emigracijos, kurią lėmė tų įmonių privatizacija, bankrotai, uždarymas. Tokie istorijos vėjai antrojo XX amžiaus pusėje talžė Alytų.
Pristatome antrąją publikacijos „Šimtas Alytaus gyvavimo metų: nuo kurorto iki pramonės miesto“ dalį. Joje – miesto kūrimosi istorijos štrichai nuo 1957-ųjų iki šių dienų.
1957-1966 metai
Pokariu prasidėjęs miesto tvarkymas truko iki 1960 metų. Karo metu sugriovus miesto tiltą (dabartinis A. Juozapavičiaus tiltas į Pirmąjį Alytų), gyventojams vėl kilo susisiekimo problema. Žiemą žmonės, kaip ir anksčiau eidavo ledu, vasarą Nemunu iš vienos krantinės į kitą kursavo keltas.
1966 metais prasidėjo naujojo tilto statybos, atstatyta per karą sunaikinta geležinkelio linija nuo Alytaus iki Šeštokų.
Šiuo laikotarpiu buvo priimtas reikšmingos įtakos pokyčiams Alytuje turėjęs tuometės sovietinės Lietuvos Komunistų partijos sprendimas: visoje šalyje įkurti dešimt pramonės centrų. Alytus pateko į šį sąrašą, ir prasidėjo didysis pramonės augimas mieste.
„Priėmus tą sprendimą Alytuje pradėtos kurti milžiniškos įmonės: gelžbetonio, šaldytuvų gamyklos, medvilnės, mėsos, duonos kombinatai, pieninė. Mieste taip pat buvo įkurtas ir linų fabrikas, tačiau jo veiklai nepasiteisinus, jo vietoje atsirado vyno gamykla. Tai šiuo metu vis dar veikianti „Alitos“ gamykla. Taip pat buvo įkurtas „Dainavos“ siuvimo fabrikas, sėkmingai funkcionuojantis ir šiandien“, – pokyčius mieste vardijo istorikas Vilmantas Dunderis.
Šeštajame dešimtmetyje mieste atidarytas Mechanikos technikumas, kuris per keliasdešimt metų išaugo iki Alytaus kolegijos. Tuo laikotarpiu atkurtas viešojo transporto judėjimas, atsirado pirmieji maršrutai, pradėtas statyti Dainavos daugiabučių namų mikrorajonas, atidarytas kino teatras „Dainava“.
1967-1976 metai
Alytus jau turi tiltą, vedantį į Pirmąjį Alytų, toliau auga Pramonės rajonas, įmonės plečiasi. Šiame dešimtmetyje pastatytas Putinų mikrorajonas, pradedamas projektuoti ir statyti Vidzgirio mikrorajonas, atidarytas kino teatras „Jaunystė“.
„Miestui tapus vienu iš šalies pramonės centrų, prasidėjo stiprus demografinis augimas. Jeigu 1966 metais mieste gyveno 15-17 tūkst. gyventojų, tai 1976 metais jau buvo švenčiamas 30-tūkstantojo gyventojo gimimas.
Prabėgus dar keleriems metams gyventojų skaičius išaugo iki 70-ies tūkstančių. Tuo metu didėjo ir gimstamumas, tačiau labai daug buvo atvykstančiųjų dirbti mieste įkurtose gamyklose. Toks gyventojų skaičiaus augimas, prilygęs demografiniam sprogimui, turėjo pasekmes. Miestas ėmė sparčiai plėstis. O dabar turime atvirkštinį variantą – jis traukiasi“, – kalbėjo V. Dunderis.
Šio laikotarpio miesto istoriją paženklino istorinis įvykis, daugelio alytiškių prisimenamas iki šiol – 1975 metais Alytaus futbolo komanda „Dainava“ tapo Lietuvos čempionais. Futbolo mėgėjai, pasak V. Dunderio, iki šiol su nostalgija prisimena tą dieną, tiek senoji, tiek jaunoji karta apie tai kalba ir svajoja, kad galbūt kada nors bus pakartota tokia pergalė.
1977-1986 metai
Septintajame dešimtmetyje Alytuje pastatyti Sporto rūmai (dabar Alytaus sporto ir rekreacijos centras) ir atidarytas miesto baseinas, įkurtas Jaunimo parkas su iki šiol stovinčiomis metalo skulptūromis ir jau išardytais atrakcionais. Duris atvėrė Medvilnės kombinato kultūros rūmai (dabartinis Alytaus kultūros ir komunikacijos centras), atidaryta nauja geležinkelio stotis miesto pakraštyje, kuri funkcionuoja iki šiandien, pradėtas projektuoti ir statyti Likiškėlių mikrorajonas.
1977 metais Alytui suteiktos respublikinio pavaldumo miesto teisės.
„Sovietinė valdžia šiame dešimtmetyje inicijavo miesto savivaldos 400 metų jubiliejaus minėjimą. Tuomet buvo pradėtas rengti dokumentinis filmas apie Alytų, organizuoti įvairūs renginiai. Su savivaldos jubiliejumi, spėjama, susijęs ir dar vienas įsimintinas faktas – 1979-ais metais vienas Marso krateris buvo pavadintas Alytaus vardu“, – sakė V. Dunderis.
1987-1996 metai
Aštuntasis dešimtmetis – didžiųjų pokyčių, kuriuos lėmė prasidėję pokyčiai visoje šalyje, dešimtmetis.
Miestas vis dar plėtėsi. Apie 1990-uosius metus pradėtas statyti Panemunės mikrorajonas, pradėta rekonstruoti Rotušės aikštė, 1989 metais pastatytas keturių aukštų dabartinis Alytaus miesto savivaldybės administracijos pastatas. Iki tol miesto valdžia buvo įsikūrusi kartu su Alytaus rajono valdininkais dabartiniame Alytaus rajono savivaldybės administracijos pastate Pulko gatvėje.
Alytuje kūrėsi Sąjūdis.
1990 metais atkurta miesto savivalda, o Alytaus miesto savivaldybės tarybai teko spręsti naujai iškilusias problemas. Pradėjus vykdyti ekonomines reformas, dauguma įmonių buvo privatizuotos. Kilus ekonominei krizei, daug didžiųjų pramonės įmonių bankrutavo.
1995-aisiais Alytus tapo apskrities centru, buvo patvirtintas miesto herbas.
„Šis laikotarpis labai įdomus. Įkurta Alytaus viešoji biblioteka, Dailiųjų amatų mokykla, mieste atsirado pirmieji mobilieji telefonai. Pradėjo veikti didžioji „Coca cola“ gamykla. Įvyko pirmi savivaldos rinkimai, išrinktas pirmasis miesto meras“, – pasakojo V. Dunderis.
1996 metais alytiškė tapo grožio konkurso „Mis Lietuva“ nugalėtoja.
1997-2006 metai
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę sumažėjo traukinių, važiuojančių per miestą, skaičius. 1997 metais kovo mėnesį iš senosios Alytaus geležinkelio stoties išvyko paskutinis traukinys. Nusprendus, kad traukinių keliamas triukšmas trukdo gyventojų ramybei, automobilių eismui, teršia orą, geležinkelio bėgiai, besidriekiantys per miestą, buvo išardyti.
1997 metais Alytuje fiksuotas didžiausias gyventojų skaičius per miesto gyvavimo istoriją – 78 tūkstančiai 800.
Mieste tapo labai populiaru siekti įvairių naujų rekordų. Tai – ir masiškiausios pirmokų eitynės, ir didžiausia putojančio vyno piramidė.
Po daugelio metų Alytuje pastatyta nauja bažnyčia – Vidzgirio mikrorajone iškilo Švč. M. Marijos krikščionių pagalbos bažnyčia.
Nors šiandien tai atrodo įprasta, tačiau tuo laikotarpiu tai buvo naujiena – įsikūrė pirmasis interneto klubas, atsirado pirmasis viešasis interneto taškas mieste.
Tačiau šiuo laikotarpiu prasidėjo ir kitas procesas – emigracija. Gyventojų skaičius pradėjo mažėti.
Kaip dar vieną įsimintiną faktą miesto istorijoje V. Dunderis įvardijo po šešiasdešimties metų pertraukos į Alytų atvykusio Prezidento Valdo Adamkaus vizitą.
2007-2016 metai
Paskutinysis dešimtmetis paženklintas masine gyventojų emigracija, miestas traukėsi, tuštėjo pastatai.
Pradėtos rengti įvairios sporto varžybos: Europos vyrų krepšinio čempionatas, pirmasis Europos moterų karšto oro balionų čempionatas, jaunimo sporto žaidynės.
Šiuo laikotarpiu Alytuje pastatyti Tūkstantmečio ir Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltas.
Daug dėmesio skiriama miesto infrastruktūrai gerinti, pastatams atnaujinti: tvarkomos gatvės, parkai, renovuojamos ugdymo įstaigos. Mieste įkurta aukštoji neuniversitetinė mokykla – Alytaus kolegija. Veikia jaunimo, visuomeninės, kultūrinės, tautinės organizacijos.
Šiandien Alytus, išgyvenęs ir nuosmukio, ir pakilimo laikotarpius, didžiuojasi savo gražia gamta, svetingais žmonėmis, tikinčiais savo miesto ateitimi.
Projektą „Šimtas Alytaus gyvenimo metų: žmonės ir įvykiai“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.