„Nuo Vilniaus iki Alytaus – tik šimtas kilometrų“, – nusijuokia Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, paklaustas, kodėl jis toks dažnas svečias Alytuje ir Alytaus rajone. Ir surimtėjęs priduria: „Rinkimuose dalyvavau ne tam, kad Seime pasėdėčiau, o dirbčiau. Tą ir stengiuosi daryti. Nors būnant opozicijoje nėra lengva būti išgirstam“.
Politikas puikiai prisimena prieš metus vykusių Seimo rinkimų metu girdėtus priekaištus, kad jis, vilnietis, čia važinėja tik prieš rinkimus, o kai baigsis – nė nepasirodys. Šiandien tokių priekaištų autoriams tektų kaltai nuleisti akis ir prisipažinti klydus: net ir nelaimėjęs vienmandatėje Dzūkijos apygardoje, L. Kasčiūnas mūsų krašte lankosi labai dažnai.
Ir ne tik pats vienas – dažnai su visa kolegų komanda. Ir ne tik pramoginiuose renginiuose, bet ir mūsų savanorio A.Sakalausko vardo diskusijų klube, kurį su Artūro artimaisiais pats ir iniciavo.
„Man svarbu, kaip vystosi regionai, siekiu, kad atotrūkis tarp jų ir didžiųjų šalies miestų mažėtų. Nors tai pasiekti bus labai sunku“, – patikina L. Kasčiūnas, per pirmuosius šios kadencijos Seimo metus pateikęs ne vieną pasiūlymą, kaip mažinti atskirtį tiek tarp regionų, tiek tarp socialinių grupių, kaip užtikrinti jaunų šeimų ir senjorų gerovę.
Sugrąžino lengvatą šildymui
L. Kasčiūnui kartu su kolegomis iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pavyko apginti socialiai jautriausius šalies gyventojus, su valdančiąja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija ir jų Vyriausybe radus sutarimą dėl PVM lengvatos šildymui grąžinimo. Sutarta, kad lengvatinis PVM tarifas šildymui bus taikomas ir nuo kitų metų sausio, nors buvo siūloma šią lengvatą naikinti.
„Tai ypač aktualu alytiškiams, kuriems po ilgos kovos su „Litesko“, kaina už elektros energiją buvo sumažinta beveik 30 proc. Panaikinus PVM lengvatą buvo nuogąstaujama, kad kainos mažėjimo jie nė nepajus, tačiau mūsų pastangų dėka, pavykus išsaugoti PVM lengvatą, Dzūkijos sostinės gyventojai už šildymą tikrai mokės mažiau“, – sakė L. Kasčiūnas.
Lietuva virsta vieno miesto valstybe?
Viena didžiausių šiandienių Lietuvos problemų – regioninė atskirtis, kuri skatina žmonių, ypač jaunimo, emigraciją tiek į didžiuosius miestus, tiek į kitas šalis. Jauni žmonės, neturėdami pakankamai galimybių įsitvirtinti, susikurti bent minimalios gerovės, palieka regionus. Jiems išvykstant, regionuose traukiasi verslas, gamyba, sukuriama BVP dalis. Susidaro uždaras nedarbo ir emigracijos ratas.
Būtina stiprinti regionus, nes Lietuva jau virsta vieno miesto valstybe. Tuo neabejoja Seimo narys L. Kasčiūnas, pasiūlęs suteikti papildomą paramą norintiesiems įsigyti būstą regionuose ir taikyti pelno mokesčio lengvatą verslui, kuris kuria darbo vietas regionuose.
Konservatoriai pateikė įstatymų pataisas, kad mažiau pasiturintiems jauniems žmonėms ir šeimoms greta dabar valstybės suteikiamos 10 arba 20 proc. subsidijos, skiriamos iš dalies apmokėti būsto kreditą, papildomai būtų suteikiama 15 proc. subsidija, kai kreditas imamas pirmam būstui įsigyti ne didmiesčiuose ir ne kurortinėse vietovėse.
„Didmiesčiuose ir regionuose nedarbas skiriasi iki dviejų kartų, o tarp jaunimo – du kartus. Vidutinis darbo užmokestis skiriasi 35 procentais. Iš regionų žmonės daugiausia juda į didmiesčius arba išvyksta svetur. Turime sustoti ir paklausti, kokios Lietuvos norime?“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pasak jo, siekiant paskatinti darbo vietų kūrimą regionuose, reikėtų smulkioms ir vidutinėms įmonėms metus ar du nuo veiklos pradžios taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą. Tai būtų ne daugiau kaip 50 darbuotojų turinčios įmonės, o jų pajamos negalėtų viršyti 300 tūkst. eurų.
„Paradoksas: bedarbystė regionuose didesnė nei didmiesčiuose, bet kai klausi verslininkų, ar yra pajėgių žmonių dirbti darbą, kuris yra jiems reikalingas, išgirsti atsakymą, kad darbo jėgos trūksta. Reikia skatinti jaunas šeimas kurtis regionuose“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Šeimos politika
Ką daryti, kad šeimoms gyvenimas šalyje būtų mielesnis ir lengvesnis? Padidinti šiuo metu taikomą papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) nuo 200 eurų iki 300 eurų už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką. Taip padidinus PNPD, šeimų, auginančių du vaikus, pajamos „į rankas” padidėtų iki 15 eurų per mėnesį, tris vaikus – iki 30 eurų per mėnesį.
Ir nors tokio konservatorių siūlymo nepalaikė Finansų ministerija, politikai nežada pasiduoti ir ketina toliau siekti, kad būtent vidurinioji klasė, kuri yra valstybės stuburas, būtų labiau remiama valstybės.
L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį į dar vieną problemą, kurią būtina nedelsiant spręsti.
„Pensinio amžiaus šalies gyventojų socialinė padėtis yra pasiekusi pavojingai žemą lygį, negarantuojanti oraus gyvenimo galimybių. Dar blogesnėje situacijoje yra tos moterys, kurios savo gyvenimus paskyrė mūsų valstybės piliečių auginimui ir auklėjimui, todėl negalėjo derinti šeimos ir karjeros.
Atsižvelgiant į tai pravartu išplėsti teisę gauti valstybinę pensiją motinoms, užauginusioms ir išauklėjusioms 4 ir daugiau vaikų. Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis šiuo metu siekia 116 eurų per mėnesį“, – sakė L. Kasčiūnas.
Konservatoriai jau įregistravo valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kurių tikslas – užtikrinti teisingesnę paramą pensinio amžiaus moterims, kurios išaugino ir gerai išauklėjo keturis ar daugiau vaikų.
Socialinės atskirties mažinimas
Ypatingą dėmesį socialinės atskirties, kainų, šeimos politikos ir ekonominio neteisingumo problemoms spręsti skiriantis Seimo narys L. Kasčiūnas pabrėžė, kad būtina stipirinti socialinį teisingumą ir visuomenės solidiarumą, nes didelė dalis Lietuvos visuomenės yra nusivylusi valstybe.
Jis kartu su TS-LKD lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu jau kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, siūlydami susieti minimalią mėnesio algą (MMA) su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (VMDU).
Anot L. Kasčiūno, vienas iš būdų mažinant skurdą ir socialinę atskirtį, yra būtent minimalios mėnesinės algos didinimas. „MMA didėjimas turi priklausyti nuo šalies ekonomikos augimo potencialo ir turi būti pakeliamas verslui ir valstybės biudžetui. Augant šalies ekonomikai ir didėjant vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui, didėtų ir minimali mėnesinė alga“, – L. Kasčiūnas.
Tai tik dalis Seimo nario L. Kasčiūno rengtų įstatymų projektų bei vykdytų iniciatyvų Seime prer pirmuosius darbo jame metus.
Politikas patikino, kad kartu su visa komanda jau yra pasiruošęs naujam Seimo darbo sezonui. Jis nusiteikęs ir toliau gilintis į socialinės atskirties, kainų, šeimos politikos bei ekonominio neteisingumo problemas, tęsti pradėtas iniciatyvas ir teikti naujus pasiūlymus regionų stiprinimui.