Reikėjo tragedijos, kad Europa pamatytų, jog humanizmas naikina ją pačią. Įsileidusiai tūkstančius pabėgėlių, tarsi Trojos arklį, jai paskelbtas karas. ,,Didinguose“ Islamo Valstybės planuose – beprasmės milijonų nekaltų žmonių mirtys.
,,Žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas“, – teigiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 27 straipsnyje.
Europa ilgai buvo atvira bėgantiems nuo karo ir skurdo. Naudojo savo materialiuosius ir žmogiškuosius resursus, už tai nieko nereikalaudama, tik laikytis visiems privalomų įstatymų. Nemažai kadaise bėgusių nuo skurdo vėliau patys tapo išnaudotojais, į kuriuos taip pat buvo tolerantiškai žiūrima, nors piliečiai šį neteisingumą matė ir skundėsi.
Prasidėjus nevaldomai, pavojingai, milijonų žmonių imigracijai, vis dar skambėjo humanizmo šūkiai, populistinės frazės. Buvo deklaruojama, kad reikia padėti visam šiam dokumentų neturinčiam, dažnai be šeimų atkeliaujančiam, jaunų vyrui srautui ir tai buvo daroma didžiuojantis, negalvojant apie pasekmes, kurios matosi dabar.
Kai pasipriešino Rytų ir Vidurio Europos valstybės, pačios neseniai kentusios priespaudą ir krauju išsikovojusios laisvę, jos buvo apkaltintos savanaudiškumu, perdėtu nacionalizmu ir dalį pabėgėlių priverstos prisiimti, nori to ar ne. Tarptautinėje arenoje diskutuojantys valstybių lyderiai paprastų, išsigandusių žmonių balso nesiklausė.
Ar vykdomas humanizmas nevirto didžiausiu nusikaltimu prieš žmones?
Prasidėjus imigracijai, kurios nesulaiko užtvaros ir sienos, savo namuose, valstybėje, žmonės nesijaučia saugūs. Ar galim būti tikri, kad pabėgėliai, dabar taip aistringai ginantys savo teises, neišstums senųjų Europos gyventojų, o sukūrė didžiules savo bendruomenes Europos valstybėse, neperbraižys viso Europos politinio, kultūrinio, tautinio žemėlapio?
Privalom apsaugoti savo šeimas nuo pavojaus, kuris jau prie mūsų sienų. Atvykėliai negali turėti daugiau teisių ir lengvatų negu mūsų tautiečiai. Suteiksime jiems saugumą, paramą, galimybę mokytis ir kurti gyvenimą čia tol, kol jie laikysis Lietuvos Respublikos įstatymų. Kitu atveju gali keliauti ten, iš kur atėjo.