Nuo šių metų įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, pagal kuriuos asmenims, kurie vairavo automobilį būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai jų kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, gresia baudžiamoji atsakomybė su numatyta laisvės atėmimo bausme. Tokie pakeitimai yra geri, tačiau tai yra tik dalis darbo, kurį privalu padaryti norint sumažinti eismo įvykių ir žuvusiųjų kelyje skaičių.
Vieša paslaptis, kad Lietuva daug metų „puikuojasi“ sąrašo, pagal žuvusių skaičių keliuose per metus, viršuje. Todėl baudžiamojo kodekso pakeitimai ir sugriežtinta atsakomybė už vairavimą išgėrus, neabejoju, turėtų duoti teigiamų rezultatų.
Baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonių vairavimą apsvaigus yra nustatyta ir eilėje kitų Europos šalių – Suomijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Latvijoje.
Turbūt ne vienas vairuotojas, prieš sėsdamas už vairo, būdamas neblaivus, pagalvos, ar nori savo biografiją papuošti įrašu: „teistas“ ir rizikuoti savo bei kitų eismo dalyvių gyvybėmis.
Nuo šių metų įsigaliojo ir kai kurie administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kurie numato minimalių baudų vairuotojams už chuliganišką, pavojingą vairavimą didėjimą.
Visos šios priemonės yra teisingos, tačiau jos yra taikomos už pasekmes, o visų pirma reikėtų atsigręžti į priežastis ir ieškoti kelių, kaip jas panaikinti.
Visuomet sakiau ir sakysiu, kad tam, jog sumažėtų Kelių policijoje kone kasdien fiksuojamų eismo įvykių statistiniai duomenys, reikia keisti šalyje galiojančią švietimo sistemą ir į ugdymo procesą įtraukti saugaus eismo pamokas. Dar geriau – kaip privalomą dalyką. Tokios pamokos turėtų vykti nuo saugaus eismo įgūdžių ugdymo jau vaikų darželių grupėse ir toliau be pertraukos tęstųsi mokyklinėse klasėse.
Tik nuo mažens vaikas, girdėdamas, kaip reikia elgtis kelyje, kokios yra pėsčiųjų pareigos ir atsakomybė, kaip privalo elgtis vairuotojai, kokią žalą gali padaryti alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimas, užaugs sąmoningu ir kultūringu vairuotoju.
Tuomet mažės ir eismo įvykių, ir žuvusių keliuose, ir nereikės nuolat sukti galvas, kokias dar papildomas priemones įvesti saugiam eismu pagerinti. Šia kryptimi ugdymo programas turėtų orentuoti šalies Švietimo ministerija. Pamokas turėtų vesti specialiai tam dalykui paruošti mokytojai, išleista speciali metodinė literatūra ir mokymosi vadovėliai.
Kaip sako liaudies patarlė „geriau vėliau, negu niekada“. Šalyje pradėjus organizuoti papildomus mokymus pradedantiesiems vairuotojams, pažeidusiems KET reikalavimus, ir vairuotojams, kuriems atimta teisė vairuoti, paaiškėjo, kad ir tai duoda teigiamų rezultatų.
Kursų metu klausytojams įdiegiamas geresnis kelių eismo rizikos supratimas ir atsakingesnis bei apdairesnis elgesys kelyje. Tam pasitelkiami ne tik KET teorinio ir praktinio mokymo dėstytojai, bet ir psichologas. Gaunami psichologijos pagrindai, pravedami individualūs pokalbiai su klausytojais aptariant padarytą pažeidimą. Kursų dalyviai tokių kursų naudą vertina teigiamai.
Alytaus autoklubo įmonėje šie kursai organizuojami jau antrus metus.