Visos profesijos savaip svarbios ir būtinos, tik gal vienų vykdomi darbai matomi labiau, kitų – ne taip. Vandentiekiečių veikla nėra labai matoma: na, teka vanduo iš čiaupo, kažkur pradingsta panaudotas vanduo – nuotekos… Visa tai vyksta sklandžiai, nenutrūkstamai, tarsi savaime. Taip ir turi būti, tik vyksta tai toli gražu ne savaime, o nuolatinio daugybės žmonių darbo ir rūpesčio dėka.
Dar išsilavinimo, per daugelį metų įgytos patirties, kartais nuojautos, sugebėjimo mąstyti „vandentiekietiškai“ dėka.
Vandentvarka – viena svarbiausių ūkio šakų. Be jos neįmanoma beveik jokia kita veikla. Turbūt todėl štai jau dvyliktus metus gegužės 5-ąją Lietuvoje minima profesinė vandentvarkos ūkio darbuotojų diena.
2003 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl vandentvarkos darbuotojų dienos“ buvo nustatyta, kad kasmet gegužės 5 d. būtų švenčiama profesinė šventė – Vandentvarkos darbuotojų diena.
Matyt, teisybė, kad vandentiekiečių profesija turi galios „įtraukti“ žmogų, juk didžioji dauguma darbuotojų – „ilgamečiai“, šioje srityje išdirbę ne vieną dešimtmetį. Jie puikiai žino ir išmano vandentiekio ir nuotekų tinklų raizgalynę, glūdinčią po miestu. O tai taip praverčia, kai reikia greitos orientacijos, staigaus situacijos, tarkim avarijos pasekmių įvertinimo siekiant priimti patį teisingiausią sprendimą.
30 ir daugiau metų, kai įvaldyta vandentiekiečio profesija, kai diena iš dienos rūpintasi vien miesto vandentvarkos ūkiu. Tai Ona Paliokienė, Danutė Motiejūnienė, Antanas Juškauskas, Šarūnas Leonas, Jonas Pauža, Alvydas Šakalis, Jonas Žilinskas, Regina Būtėnienė, Ramutė Liudvinavičienė, Stasė Platūkienė, Alė Poteliūnienė, Zita Aleksonienė, Sigitas Semeška, Stasys Macevičius, Birutė Bakšinskienė, Romas Raguckas, Aušra Kvederavičienė, Petras Sudvajus, Algimantas Abramavičius, Danguolė Simokaitienė, Arūnas Lovkys, Alena Labanauskienė ir dar nemažai tokių, kuriems iki šios datos likę visai nedaug. Šiems darbuotojams, dar pamenantiems pirmus ne visai profesionalius žingsnius miesto vandentvarkos ūkio kūrime, smagu matyti šiandieninį ūkį – išaugusį, pažangų ir modernų.
1963 metais iš senosios Vidzgirio vandenvietės geriamasis vanduo magistraliniais tinklais buvo patiektas pirmiesiems vartotojams. Tuomet vandentiekio tinklų ilgis buvo 2,4 km, o kanalizacijos – 3,3 km.
Šiandien UAB „Dzūkijos vandenys“ eksploatuoja Alytaus miesto ir Miklusėnų gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklus. Bendrovė tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas apie 55,5 tūkst. vartotojų, tai yra beveik 95 procentams visų Alytaus miesto gyventojų. Per parą patiekiama vidutiniškai 8,75 tūkst. m3 vandens ir surenkama bei išvaloma vidutiniškai 8,9 tūkst. m3 nuotekų. Pagal šias teikiamų paslaugų apimtis „Dzūkijos vandenys“ yra šešta įmonė tarp kitų Lietuvos vandentvarkos įmonių.
Smagu pasidžiaugti, kad Alytuje išgaunamas labai geros kokybės vanduo. Centralizuotai tiekiamas vanduo atitinka visus geriamajam vandeniui keliamus reikalavimus – jį galima vartoti ir nevirintą, ir nefiltruotą.
Alytiškiai per metus suvartoja beveik milijoną kubinių metrų šalto geriamojo vandens, o įmonės – dar apie 1,4 mln. kubinių metrų.
Siekiant, kad visi alytiškiai turėtų galimybę vartoti saugų ir kokybišką geriamąjį vandenį, bei nuotekas tvarkyti taip, kad nebūtų teršiama gamta, „Dzūkijos vandenys“ jau yra sudariusi sąlygas tiek prie centralizuotų geriamojo vandens tinklų, tiek prie nuotekų tvarkymo sistemos prijungti apie 99 procentams alytiškių.
Minint profesinę vandentiekiečių dieną, bendrovė „Dzūkijos vandenys“ sveikina visus, triūsiančius šiame nelengvame bet tokiame svarbiame kiekvieno mūsų gyvenime ūkyje, linki prasmingų dienų ir stiprybės suvaldant vieną didingiausių stichijų – vandenį. Tyro, gaivaus ir švaraus vandens visiems!