Kai po Alytuje dešimt dienų liepsnojusio gaisro ir didžiulio dūmų šleifo, buvo pradėti imti šulinių vandens mėginiai tyrimams, kai kurių šulinių savininkai tik skėsčiojo rankomis – koks čia užterštumas, kai to vandens šuliniuose beveik nėra.
Dar pavasarį užklupus sausiems ir karštiems orams, išsekę šuliniai, net besibaiginat rudeniui pildosi sunkiai, todėl gyventojų, besikreipiančių į bendrovę „Dzūkijos vandenys“, su prašymais atvežti vandens srautas nemažėja.
Pailgino atvežimo laiką
„Maždaug prieš pusmetį nuo aštuonių iki dvylikos valandų prailginome vandens vežiojimo laiką. Gyventojus vanduo pasiekia per kelias dienas, ilgiausiai tekdavo laukti savaitę“, – apie pastangas sumažinti eiles pasakojo bendrovės „Dzūkijos vandenys“ Ekonomikos ir plėtros departamento vadovas Tomas Valatka.
Kilus gaisrui, atvežamo vandens laukiančiųjų eilės nusidriekė dar ilgesnės, nes vežiojimas į šulinius laikinai buvo nutrauktas. Vanduo pirmiausia buvo vežamas tiems gyventojams, kuriems centralizuotas tiekimas buvo nutrauktas dėl gaisro, kilusio „Ekologistikos“ įmonėje.
Vėliau problemų kilo dėl sugedusio automobilio. Tad šiuo metu užsisakius atvežti vandens į nusekusį šulinį jo gali tekti palaukti ir pora savaičių.
Lietaus stygius išdžiovino ne tik šulinius. Už atvežamą vandenį gyventojams reikia gerokai patuštinti ir pinigines. Vienu kartu „Dzūkijos vandenų“ bendrovė gali atvežti 3,5 kubo vandens, už jį reikia sumokėti 26 eurus ir 21 centą su atvežimu (prieš metus ši paslauga kainavo trigubai pigiau). Jei atstumas ilgesnis nei dešimt kilometrų, papildomai reikia mokėti po 70 centų už kiekvieną kilometrą.
Neretai atvežtu vandeniu gyventojai pasidžiaugia gana trumpai, net ir labai taupiai vartodami, mat jis perdžiūvusiuose šuliniuos neužsilaiko. Pasitaiko, kad kitos dienos rytą šulinys jau būna apytuštis, ar net visai tuščias.
Tai – normalus reiškinys
Dėl antrus metus su pertraukomis gyventojus kamuojančio vandens stygiaus hidrologai didelės grėsmės neįžvelgia. Anot jų, gruntinio vandens lygio svyravimas – normalus reiškinys.
„Tai įprasta spalio mėnesio situacija. Dzūkijoje, kaip ir daugelyje Lietuvos vietovių, nusekęs gruntinis vanduo, todėl šuliniuose jo trūksta. Visiškai normalu, jei vasarą būna mažai kritulių, o rugsėjį ir spalį mažai lyja. To negalima vadinti ekstremalia situacija“, – teigia Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Arustienė.
Anot jos, prasidėjus lietingiems orams, per lapkritį, gruodį šuliniai turėtų padėti pildytis ir per žiemą, iki pavasario, prisipildys. Tokia bendra daugiametė tendencija
Reikia ieškoti kitos išeities
J. Arustienės nuomone, kad taptume mažiau priklausomi nuo gamtos užgaidų, turėtume surasti kitą išeitį nei šulinių pripildymą atvežtu vandeniu.
Hidrologė neabejoja, kad ateityje šuliniai liks tik istoriniu, aplinką puošiančiu elementu. Geriamo vandens šaltinio funkcijos neatliks.
„Atokių vienkiemių gyventojams teks įsirengti artezinius gręžinius. Gilesniuose sluoksniuose vandens būna visada ir žmonės tampa nepriklausomi nuo kritulių kiekio. Be to, šulinius daug sunkiau apsaugoti nuo taršos. Tyrimai rodo, kad apie pusė šulinių Lietuvoje užteršti nitratais arba bakteriologine tarša“,- sako J. Arustienė.
Jai pritaria ir T. Valatka.iš „Dzūkijos vandenų“, kurio įsitikinimu, vandens atvežimas laikinas problemos sprendimas, patenkinantis tik būtiniausius poreikius, bet neužtikrinantis visaverčio gyvenimo.
„Jei žmonės nori užsitikrinti normalų gyvenimą, turėtų gilinti šulinius, o patikimiausia – gręžti gręžinius“, – pataria T. Valatka.