Indrė Kirkliauskaitė, Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos vienuoliktokė, „Dežavu“ choro narė, muzikos pasaulyje gyvenanti nuo mažens, džiaugiasi dalyvavimu „Chorų karų“ projekte. Septyniolikmetė mergina nepraleidžia nė vienos dienos nedainavusi.
„Esu labai patenkinta dalyvavimu projekte. Į „chorų karų“ atranką ėjau ne pirmą kartą. Norėjau dainuoti ir Alytaus „Oranžiniame“ chore, bet matyt, šiek tiek patirties pritrūko, nes tąkart į chorą nepatekau“, – pasakojo I. Kirkliauskaitė.
Mergina sakė, jog dalyvauti televizijos projekte ji panoro, kad galėtų pamatyti, kaip viskas vyksta viduje, koks gyvenimas verda: nuo pasiruošimo iki pasirodymo scenoje.
„Su muzika draugauju nuo mažens. Kaip buvau penkerių, darželyje mane pastebėjo muzikos mokytoja, paruošė Dainų dainelei ir ten tapau laureate. Pirmoje klasėje įstojau į muzikos mokyklą, baigiau chorinį dainavimą“, – teigė Indrė, grojanti Alytaus jaunimo simfoniniame orkestre „Svajonė“.
I.Kirkliauskaitė neapsiribojo vien tik dainavimu. Baigusi Alytaus muzikos mokyklą, po metų vėl į ją sugrįžo. Šįkart Indrė sumanė išmokti groti saksofonu. Šiais metais mergina turės dar vieną muzikos mokyklos baigimo diplomą.
Indrė prisipažino, kad pasiruošti „Chorų karų“ pasirodymui darbo ir pastangų reikia įdėti be galo daug. „Repetuojame daug, todėl stengiuosi išlaikyti pusiausvyrą tarp mokslų ir choro. Žinoma, bijome iškristi, tačiau visuomet stengiamės pasiruošti kiek įmanoma geriau.
Labiausiai bendraujame su Kauno choru ir su „Bočiais“. Vieni kitus palaikome. Tačiau iš kitų miestų chorų jaučiame negatyvias nuotaikas mūsų atžvilgiu“, – apie komandų tarpusavio bendravimo subtilybes kalbėjo Indrė.
I.Kirkliauskaitė nesijaučia žvaigžde. Ji sakė sulaukianti daugiau praeivių žvilgsnių, tačiau Indrė, ir anksčiau nuolat buvusi aktyvi ir visiems pažįstama, po dalyvavimo „Chorų karuose“ atsiradusio didesnio dėmesio nesureikšmina.