Šiandien Alytaus miesto savivaldybės antrojo aukšto fojė ruošiamasi parodai, kabinami Alytaus miesto gyventojos, mokytojos, pensininkės Ramutės Anelės Baranauskienės siuvinėti paveikslai, o nuo balandžio 14 iki gegužės 7 dienos alytiškiai kviečiami aplankyti šios alytiškės darbų parodą „Iš širdies ir iš minčių“ bei apžiūrėti kruopščiai siuvinėtus jos paveikslus.
Ramutė Anelė Baranauskienė gimė Alytaus rajone, Barkūniškio kaime, baigė Alytaus mokytojų seminariją, dirbo Lazdijų, Varėnos rajonų mokyklose, 7-oje vidurinėje mokykloje (Šaltinių pagrindinė mokykla).
Dabar ji mokytoja pensininkė. Rankdarbiais užsiima visą gyvenimą: siuvinėja, mezga, neria, siuva. Mieste surengta jau ne viena jos paveikslų paroda: J. Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale, viešojoje įstaigoje „Mūsų atgaiva“.
Rankdarbiai laikomi laisvalaikio dalimi, pomėgiu, taip pat verslu. Jie padeda pabėgti nuo vienatvės ir liūdesio. Lietuvių kalbos žodyne pateikiamos dvi „rankdarbių“ reikšmės: „koks nors rankomis padaromas dirbinys“ arba „amatas, meistrystė“.
R. A. Baranauskienė niekada nesėdėjo sudėjusi rankų: trylikos metų nusimezgė pirmąjį kostiumėlį – augo be mamos, tad, nei kas pamoko, nei kas puošia – nebuvo. Paskui, kaip ir visos to meto jaunos mokytojos, siuvinėjo pagalvėles, staltieses. Ir dabar moteris retkarčiais pakilnoja nuo laiko pageltusius rankdarbius – stebisi, kiek darbo įdėta.
Ir savo vaikus mokė: „Ką darai, daryk gerai“. Dabar grįžo jaunystės pomėgis, tačiau su „prieskoniu“: ji kryželiu siuvinėja paveikslus. Nemažai laiko ieško siuvinėjimo schemų, tinkamų siūlų, derina spalvas. Prie vieno darbo sėdėdavo ir pusmetį, todėl visi paveikslai – kaip vaikai, su kuriais sunku išsiskirti. Juk kiekvienas kūrinys — milijonai adata padarytų „žingsnelių“. Kažin kas galėtų įvertinti tokį milžinišką darbą?
„Tai ne vienerių metų triūso rezultatas, aš myliu tai, ką darau, rankos ir mintys turi būti nuolat užimtos“, – sako R. A. Baranauskienė ir kviečia į dar vieną savo parodą.