Turbūt daugelis žmonių įvairiomis formomis yra bandę lošti azartinius žaidimus. Ši pramoga populiari švenčiant gimtadienius, mergvakarius, bernvakarius ar leidžiant laiką kartu su draugais. Nors azartiniams lošimams yra priskiriami žaidimai, lošiami iš pinigų, kurių rezultatą nulemia atsitiktiniai įvykiai, tačiau įvairaus amžiaus žmonės net ir tradicinius kortų ar stalo žaidimus įdomumo bei azarto dėlei neretai žaidžia statant tam tikras pinigų sumas. Pasak lošiančių asmenų, tai yra ne tik pramoga ir galimybė laimėti papildomų pinigų, bet ir azartas, jaudulys, kuris jiems neva padeda pabėgti nuo problemų, pagerinti nuotaiką bei nesijausti vienišiems. Deja, bet realybė yra tokia, jog tai – viena stipriausių priklausomybių, galinčių kilti net ir jauname amžiuje, todėl svarbu laiku tai pastebėti.
Pirmieji lošimai – jauname amžiuje
Priklausomybė nuo azartinių žaidimų formuojasi pamažu. Pasak specialistų, viskas gali prasidėti dar vaikystėje, paauglystėje, kuomet iš pirmo žvilgsnio nepavojingai atrodantys žaidimai kaip momentinių loterijos bilietų pirkimas ima ir ypač įtraukia jaunus žmones. Pastebima, jog dažniausiai tokių loterijos bilietų norima įsigyti vis daugiau tuo atveju, jeigu pirminė patirtis buvo teigiama, pavyzdžiui, išsirinkus momentinės loterijos bilietą, jis buvo sėkmingas ir kišenę papildė papildoma pinigų suma. Laimėjęs asmuo pajunta azartą ir nori įsigyti vis didesnį kiekį bilietų. Tuo pačiu specialistai pastebi, jog asmenys, kurių loterijos bilietai nebuvo sėkmingi, neturi didelio noro bandyti laimę iš naujo.
Stiprus azarto jausmas taip pat būdingas žaidžiantiems kompiuterinius žaidimus. Jaunuoliai jaučia azartą ne tik pereiti tam tikrus žaidimo lygius, bet ir būti geresniais už draugus, pažįstamus bei nori su jais konkuruoti. Nemaža dalis kompiuterinių žaidimų sukuria galimybę atsiskaityti tikromis valiutomis mainais į papildomas virtualias gyvybes ar kitus priedus. Taigi, noras būti pirmam, sužaisti geriausią partiją, jauname amžiuje gali suformuoti specialistų vadinamą menamą lošimo įgūdį ir vaikui bręstant atsiranda noras išbandyti kitus azartinius lošimus, esančius tiek internete, tiek fizinėse vietose.
Mitai ir tiesos
Informacija apie į azartinius žaidimus įnikusius žmones yra apaugusi mitais. Tačiau realių atvejų skaičius pasaulyje, psichologų, dirbančių su lošimo problemomis turinčiais asmenimis, pasakojimai ir pateikiami faktai pakeičia senas nuostatas ar nusistovėjusius stereotipus. Pavyzdžiui, nemaža dalis tėvų, auginančių vaikus, gali net nepastebėti, kad jų vaikas turi problemų su azartiniais žaidimais, kadangi mano, jog tik suaugęs žmogus gali nevaldyti savęs ir nuolatos lošti. Deja, tačiau remiantis tyrimų duomenimis, iki 15 procentų paauglių yra priskiriami rizikos grupei, jie nebekontroliuoja lošimo įpročio ir turi ypač stiprų polinkį į priklausomybę azartiniams lošimams.
Taip pat gajus mitas, jog įklimpti į azartinius lošimus yra labiau linkę asmenys, kilę iš asocialių šeimų. Faktas tas, jog visiškai nesvarbu, koks jūsų socialinis statusas, iš kur esate kilę ar kokiam kultūriniam sluoksniui atstovaujate. Priklausomybė azartiniams lošimams išsivysto net ir tokiems asmenims, kuriems išlošti papildomą pinigų sumą pagal jų gerą finansinę padėtį nėra būtinybė. Ne vienas visame pasaulyje žinomas aktorius, sportininkas ar muzikantas yra susidūręs su šia problema, nors jų sąskaitose – tūkstančiai dolerių.
Pasak Casino Search, norint apsaugoti asmenis nuo galimų problemų, kylančių dėl per didelio įsitraukimo į lošimus, šiems svarbu paaiškinti riziką, galinčias atsirasti pasekmes. Turint įtarimų, jog žmogus yra priklausomas, pasistenkite labiau įsitraukti į tarpusavio bendravimą, domėkitės, kuo asmuo yra užsiėmęs, o jeigu prevencija yra pavėluota – kreipkitės profesionalios pagalbos ir nepalikite problemų dėl lošimų turinčio žmogaus likimo valiai.
