Nors prekyba pieno produktais daugiabučių kiemuose nelegali, kai kuriems Alytaus rajono ūkininkams – tai vienintelis pragyvenimo šaltinis. Iš rajono į daugiabučių kiemus atvežamu šviežiu pienu džiaugiasi ir miesto gyventojai, kurie mano, kad naminis pienas ne tik pigesnis, bet ir kur kas sveikesnis.
Tris kartus per savaitę tam tikrų daugiabučių kiemuose nustatytu laiku galima išvysti besibūriuojančius alytiškius: kas pintine, kas maišu, kas stiklainiu rankoje nešini. Jie visi trypčioja eilėje ir kantriai laukia į kiemą įsukančio automobilio. Žmonės, išsiilgę natūralių produktų, nesibodi eilėje prastovėti ir keliolikos minučių, kad tik namo parsineštų šviežio, ūkininkų atvežto pieno.
Tokia prekyba Alytuje vyksta metai iš metų.
Natūralių pieno produktų paklausa Alytuje labai didelė. Tuo įsitikinusi jau daugiau nei penkiolika metų į miestą iš Alytaus rajono šviežią pieną atvežanti ūkininkė. Moteris tikina, kad pieną ir iš jo pagamintus produktus žmonės perka ne tiek dėl žemesnės kainos, nei parduotuvėje, kiek dėl jo kokybės ir skonio.
Paklausta, ar galima iš to išgyventi, moteris teigė, kad tai yra vienas pagrindinių jos šeimos pajamų šaltinių. „Anksčiau veždavau pieną priduoti į pieninę, tačiau dabar, kai pieno supirkimo kaina nukrito iki 10 centų už litrą, to daryti neapsimoka. Parduoti pieną tiesiai žmonėms tikrai pelningiau“, – sakė moteris.
Jos kaimynystėje ūkininkaujantys žmonės pieną taip pat parduoda Alytuje, važinėdami į pasirinktų daugiabučių kiemus.
Litras šviežio pieno pas ūkininkus kainuoja 40 centų, o pirkėjų tikrai netrūksta.
„Ir skanu, ir visada šviežia, ir, svarbiausia, natūralu“, – teigė alytiškis Juozas, kas antrą dieną ateinantis nusipirkti litro pieno. Kartais ūkininkės vyras paprašo atvežti grietinės ir sviesto.
Kitas alytiškis pasakojo, kad jau penktus metus perka natūralius pieno produktus ir nė karto nenusivylė.
„Perku ne dėl kainos, o dėl kokybės. Pienas, varškė, grietinė. Ko daugiau reikia sveikai vakarienei. Palyginti su naminiu, iš parduotuvės pirktas pienas – kaip vanduo. Kartą nespėjau laiku ateiti, tad teko pirkti parduotuvėje. Negalėjau jo gerti“, – savo pastebėjimais dalijosi Jonas.
Alytiškiai graibste graibsto kaimiškus produktus, o jais prekiaujančių ūkininkų tikrai netrūksta.
