Alytaus rajono savivaldybėje ketvirtadienį viešėjęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda po pietų apsilankė modernioje, naujai įrengtoje Simno ambulatorijoje, kur apžiūrėjo patalpas, mobiliąsias ambulatorijas, bendravo su medikais. Šalies vadovo teigimu, čia teikiamos ambulatorinės paslaugos bei jų lygis yra pavyzdiniai – iš to galima pasimokyti ir kitiems.
„Tai, ką matome Simno ambulatorijoje, tikrai neatspindi bendros Lietuvos situacijos, bet aš manau, kad tokias vietas lankyti tikrai reikia, nes tuomet puikiai matai, kurgi yra ta sėkmės priežastis: dėl ko čia yra gerai, o kitose vietose kur kas blogiau. Mano nuomone, pirmiausia labai svarbus yra žmogiškasis faktorius, vadovų veiksmai, kaip sakoma – „degančios“ akys, kuomet žmonės jiems pavestus darbus atlieka su aistra. Bet kitas dalykas, dėl kurio įsitikinau, kad vis dėlto ankstesnės Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė nuėjo klaidingu keliu galvodama, kad sveikatos apsaugos reforma tai yra sveikatos įstaigų privatizavimas. Ir daugeliu atvejų jie nuėjo ne leidimų, o draudimų keliu“, – po apsilankymo Simno ambulatorijoje kalbėjo Prezidentas.
Anot jo, būtent tokie veiksmai ir lėmė, jog tam tikros iniciatyvos buvo pristabdytos, apraizgytos įvairiais biurokratiniais trikdžiais – dėl to pažangos ir nebuvo.
G. Nausėdos teigimu, dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė visiškai kitaip žiūri į problemą ir nori eiti ne draudimų, o leidimų keliu. Pasak Prezidento, jiems svarbiausia palaikyti gyvą ryšį su žmonėmis, neužsidaryti kažkur Vilniaus kabinetuose ir bendrauti per nuotolines programas, o susitikti akis į akį, gyvai kontaktuoti ir ieškoti sprendimų vietoje. Būtent dėl to Simno ambulatorijoje šiandien lankėsi bei situacija domėjosi ir Sveikatos apsaugos viceministrė Nerija Stasiulienė.
„Sveikatos apsaugos ministerijos užmačios ir planai vertinami teigiamai, o kaip seksis viską įgyvendinti – pamatysime po tam tikro laiko. Tačiau tokie „perliukai’ kaip Simno ambulatorija leidžia pakankamai optimistiškai žiūrėti į ateitį ir klausti, o tai kodėl taip negali būti ir kitose Lietuvos vietose“, – kalbėjo Prezidentas G. Nausėda.
Jis papasakojo ir apie tai, ką aptarė susitikimo su Alytaus rajono valdžia metu. G. Nausėda teigė, kad buvo stengtasi išsiaiškinti, kokios pagrindinės problemos, kur reikėtų centrinės valdžios pagalbos. Kaip neretai ir kitose savivaldybėse, aktualiausias buvo klausimas apie kelius.
„Žmones labiausiai neramina kelių būklė. Esant aplinkybėms, kuomet lėšų ir finansinių resursų labai plačiai kelių gerinimo kampanijai kol kas neturime, stengiamės, kad ta dalis kelių, kuri yra būtent miesteliuose, būtų perduota savivaldybių dispozicijai kartu su pinigais, kurie yra skirti. Tokį įstatymų projektų paketą aš pateikiau dar praėjusiais metais ir džiaugiuosi, kad naujasis Seimas tą įstatymų paketą visai neseniai priėmė.
Manau, kad tai savivaldybėms padės lengviau planuoti tam tikrus darbus, kurie šiuo metu yra susiję su perėjomis, šaligatviais, autobusų stotelių projektavimu. Derinant su „Via Lietuva“ tokie projektai užtrukdavo nemažai laiko. Be to, vietos valdžia geriau nei kažkas sėdintis Vilniuje žino ir supranta, nuo ko reikia pradėti arba kas ypatingai nervina vietos gyventojus, nes jie turi tiesioginį kontaktą su čia gyvenančiais žmonėmis“, – sakė Prezidentas.
Jie teigė, kad šiuo atveju, ateityje, be abejo, pagrindine problema ir toliau išliks finansinių išteklių trūkumas, mat puikiai suprantama, kad šitiek metų nepakankamai investavus į kelius, per vienerius metus, net ir padidinus lėšų sąmatą keliais šimtais milijonų eurų, situacija iš esmės nepasikeis.
„Bet nepaisant to, kiekvienais metais „spausiu“ valdančiąją koaliciją skirti gerokai didesnę pinigų sumą negu praėjusiais metais, kad mes po truputį tą nuvažiavusį traukinį pasivytume ir kad mums dėl mūsų kelių nebūtų gėda“, – tvirtino G. Nausėda.
Galiausiai jo laukė susitikimas su Alytaus rajono gyventojais. Pasak Prezidento, tokie susitikimai jam itin svarbūs, nes kur kas geriau galima apčiuopti tą pulsą, kuriuo žmonės gyvena.
