Sutuoktiniai Oganes ir Rūta Arakėlian pranešė netikėtą žinią, jog šiais metais Alytuje uždaro du barus „Subinair“ ir „Fenix“.
Priežastis jiedu išdėsto atvirame laiške socialiniuose tinkluose. Tekstu dalijasi ir su AlytusPlius.lt skaitytojais.
Paskutinis renginys „Subinair” vyks birželio 14-tą dieną. Baras „Fenix“ užsidaro rugpjūčio 31-os dienos rytą. Mes savo kultūrinę veiklą iškeliame į kitą miestą. Dar neaišku kur – ieškome tinkamų patalpų. Kol kas kažką panašaus į tai, ko norime, radome Vilniuje.
Tiems, kam aktualu ir įdomu – norime ir galime daugiau, todėl priversti išsikelti!
UAB „Dzūkų pankai” nebankrutuoja, o, siekdami augti toliau ir nematydami galimybės stiebtis čia, privalome nerti į platesnius vandenis“.
15 metų buvome, augome bei gyvenome atradimuose kartu, tačiau kurį laiką mūsų veikloje jaučiama stagnacija. Pajutę tai, jau prieš karą intensyviai važinėjome į Kijevą ir ieškojome patalpų milijoniniame mieste. Galvojome ne tik užmegzti kultūrinius ryšius, bet ir ten pilnai atskleisti savo potencialą bei uždirbtus pinigus investuoti čia, Lietuvoje, Dzūkijos sostinėje, ir taip po truputį keisti miestą. Deja, nutiko karas… su žlugusiomis svajonėmis subyrėjo ir motyvacija. Tikrai matome, kad alternatyvios kultūros erdvių, koncertų salės, netradicinių renginių mieste, mokyklose, inovatyvesnių, įdomesnių veiklų jaunimui, reikia čia – Alytuje, tačiau šiame mieste, su jo gyventojų ir „viršininkų” požiūriu mums sunkiai gaunasi.
Vergo sindromas per giliai įsišaknijęs galvose, kuo naudojasi gebantys manipuliuoti naujųjų laikų vergvaldžiai bei populistai. Taip, svarbu gražinti miestą, nuolat atnaujinti infrastruktūrą, tobulinti jo išorę, tačiau ne ką svarbiau kelti miesto kultūrinį lygį, kitu atveju, jis kaip giliau nemąstanti, prišpakliuota peroksidonė gražuolė išpūstomis lūpomis ir pripūstais papais, toliau bukinamas, pūdomas iš vidaus, dėl ko jauni, aktyvūs miestiečiai išvažiuoja ir nebegrįžta. Pramonės, o tuo pačiu ir pigios darbo jėgos, žemos kultūros miesto vizija nesuderinama su progresu ir mūsų miesto vizija.
Kažkas pasakys, kad narkomanai išsiblaivė ir nežino kas darosi, kiti kaltins pilnatį ar tuščio lizdo sindromą, o mums tiesiog atsibodo kovoti su vėjo malūnais. Ir taip, išvažiavus studijuoti dukrai neliko priežasties toliau altruistiškai kalti save prie kryžiaus.
Visuomet kartojome, kad Feniksą kuriame kaip bendruomeninį barą, bet mes patys tuo pradėjome abejoti. Auginame vis naują ir naują kartą, tačiau jie užauga, išvažiuoja studijuoti, pamato įdomesnio, prasmingesnio gyvenimo, o ne išgyvenimo galimybes ir nebegrįžta. Mes gi, kaip ir jų tėveliai, liekame laukti pabiručių per šventes, tikėdamiesi, kad ateityje kažkas pasikeis. Nesikeičia…
Metai iš metų svajoti, be didesnių rezultatų stebėti girtėjančius veidus ir tyliai senti jau pabodo. Mums reikia palaikymo, festivalio, renginių erdvės, jaunimui reikia skate parko po stogu, koncertų, įdomių susitikimų mokyklose ir t.t. Valdžia aiškiai demonstruoja, kad į mus rimtai nežiūri. Šiemet gautas pasiūlymas mieste daryti festivalį už 15000 eurų, o alternatyvią sceną miesto dienose už 5000 eurų, mažų mažiausiai žemina, juolab, kai žinai, kad savo įvaizdžiui kurti, tik elitui skirtiems renginiams, privatiems sporto klubams, eglutėms, blizgučiams, atlikėjams miesto dienose už valandos programą išleidžia šimtus tūkstančių eurų kasmet.
Mes nuoširdūs, bet ne naivūs, o kai kas tuos terminus painioja. Norėtumėme pamatyti, kaip jie už tokias sumas tai darytų. Žmonės irgi daug kalba, kokie esame svarbūs miestui, bet finansiškai ar bent dažnesniu lankymusi renginiuose retas teprisideda. Šiemet nuo Jūsų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio mums skyrėte vos 250 eurų. Ačiū, bet už tiek ir vieną koncertuką suorganizuoti pakankamai sunku ir kolonėlės nenupirksi. Visi mumyse mato verslininkus, o mes nuolat priversti taupyti, sugedus mašinai pusmečiais gyvename be ratų, nes viską sukišame finansines baro duobes lopyti ar renginius finansuoti.
Baras be koncerto uždirba daugiau, nei be jo, todėl savo šeimos sąskaita kompensuodami pasirodymus nebeaugame patys ir merdime stumdami brangų gyvenimo laiką. Organizuojame renginius, o į kitų koncertus, spektaklius bilietų neįperkame. Ir juokinga, ir graudu. Kuo toliau, tuo labiau skandinamės depresijoje, o viešumoje apsimetinėjame, kad viskas yra gerai. Nes na, o kam šiandien lengva?!
Kartojome daug kartų, kad mes seniai ne verslininkai, mūsų nedomina pati baro veikla, žmonių girdymas bei bandymas iš to pralobti. Tai darėme tik tam, kad turėtumėme iš ko į Alytų vežti atlikėjus, performerius, kurti gražesnę aplinką čia reziduojantiems bei augantiems. Atėjome iš verslo, galime į jį ir sugrįžti, bet tikrai ne Alytuje.
Keliamės ten, kur mūsų veikla gali sukelti gerokai didesnį susidomėjimą.
Baugu ir liūdna patiems, gražus, ramus miestelis, daug nuostabių Žmonių čia sutikome, bet privalome žengti šį žingsnį.
Tačiau… Alytaus nepaliekame su visam. Dar vis svajojame apie sąmoningumo ir judesio studiją „Žinyčia”, kuriai prieš 5 metus nupirkome nuostabų 130 metus skaičiuojantį pastatą Merkinės gatvėje, o kur dar prieš 7 metus nupirkta erdvė Žaliojoje gatvėje. Toliau sėdėdami čia jiems pinigų neprikrapštysime arba teks laukti dar 15 metų, o mes ne amžini ir tiek laiko svajonėms neturime.
O dar, netrukus paleisime „SUBKULTURA.LT” puslapį, kuriame sudėsime visų 15 metų turimas nuotraukas bei suteiksime galimybę patiems įkelti prisiminimus, kad liktų bent šioks toks pėdsakas. Per Patreono, Contribee platformas paleisime subkultūros narystę ir suaukojus 120 eurų suteiksime sertifikatus su Subkultūros „plytos” numeriu. Mums reikia narių, aktyvios bendruomenės, kuriai mūsų reikia nuolat, o ne vienkartinių pliūpsnių. Norisi gauti kad ir po 5 eurus kas mėnesį ir žinoti, kad narys gyvas, ir vis dar tiki mūsų idėjomis. Paskelbsime kaupiamąją sąskaitą, į kurią bet kas galės pervesti kiek norės. Visus pinigus skirsime pastato koncertų erdvėms pirkimui ar tvarkymui bei alternatyvios kultūros renginiams Dzūkijoje. Ką pirkti yra, bet nėra už ką.
Deja, bet po pusmečio uždarome Fenę ir Subinę. Tiesą pasakius, norėtumėme anksčiau, bet turime įsipareigojimų, pažadų ir reikia nesavanaudiškai duoti laiko atsisveikinimui tiems, kam mūsų šiame mieste reikia ar kažkuriuo metu reikėjo.