Artėjant Vėlinėms, susitinkame su Alytaus Šv. Liudviko parapijos klebonu Mariumi Talučiu. Pokalbiui neatsitiktinai pasirenkame Klevų gatvės kapinaites, mat šios dienos, pagal tradiciją – skirtos mirusiųjų pagerbimui, lankymui.
Kadangi yra trys nedarbo dienos, kai kurios šeimos renkasi išvykimą. „Išvyksta per Vėlines, paskui ir Šv. Kūčias valgo ne namuose. Bet juk tai – pamatinės vertybės. Susitikimas su artimaisiais, bendravimas. Tėvai, seneliai vaikams turi rodyti albumus, pasakoti apie protėvius. Vėlinės – tai ne tik atbėgti, uždegti žvakutę ir pabėgti. Tai – pabuvimas. Ramiai, niekur neskubant“, – sako klebonas M. Talutis.
Kalbantis paliečiame ir tvarumo temą. „Nereikia ant kapų nešti galybės žvakučių. Mirusiajam nereikia didžiausio paminklo. Žmonės kartais daug pinigų išleidžia tuštybei. Pavyzdžiui, kiek Alytuje žmonių turi vardinius numerius. Na ir kas iš to, kad kažkas mato, jog važiuoja Ingutė ar braškytė. Taip ir ant kapų: svarbiausia vis tik – malda“, – sako klebonas.
Beje, kaip bažnyčia žiūri į gyvūnų kapines, paminklus šuniukui ar katytei, degamas žvakes – pokalbis videoreportaže.