Savivaldybė: po bendruomenės siūlymų dėl švietimo pertvarkos rastas visoms pusėms tinkantis kompromisas

Alytuje planuojami švietimo pokyčiai sulaukė aktyvių diskusijų ir tėvų nuomonių. Suprasdama bendruomenės rūpestį ir įsiklausydama į gyventojų išreikštus siūlymus, Alytaus miesto savivaldybė siekia rasti optimaliausią sprendimą, todėl peržiūrėjo ankstesnius planus.

Atsižvelgus į tėvų ir švietimo įstaigų išsakytas mintis, planuojama lopšelį-darželį „Girinukas“ prijungti prie Senamiesčio pradinės mokyklos, užtikrinant darnų perėjimą ir ugdymo tęstinumą. Anksčiau buvo svarstoma galimybė jį prijungti prie Piliakalnio progimnazijos, tačiau, įvertinus bendruomenės nuomonę, buvo priimtas sprendimas koreguoti planus.

Savivaldybė dėkoja tėvams ir švietimo bendruomenei už aktyvų dalyvavimą, konstruktyvias diskusijas ir siekia kartu kurti kokybišką bei patogią ugdymo aplinką vaikams.

Jei Alytaus miesto savivaldybės taryba pritars, prie Senamiesčio pradinės mokyklos būtų prijungti lopšeliai-darželiai „Girinukas“ ir „Pušynėlis“. 

Siekiant efektyvinti švietimo įstaigų tinklą ir įvertinus, kad Putinų mikrorajone ugdymo įstaigų užimtumas yra netolygus  dėl mažėjančio vaikų skaičiaus, bet didelio įstaigų skaičiaus, dėl teritorinio patogumo, planuojama sujungti lopšelius-darželius „Obelėlė“, „Šaltinėlis“ ir „Vyturėlis“. Nei vaikai, nei tėvai jokio pokyčio nepajus, nes jis bus tik administracijos lygmenyje. Tai nėra švietimo pokyčių dalis, nes neliečia bendrojo ugdymo įstaigų, tad ir procesai skirtingi, bet vykdant integralų švietimo pertvarkos planą, kurio tikslas rasti optimaliausius sprendimus, tai daroma vienu metu. 

Alytaus miesto savivaldybės ketinimai dėl kitų anksčiau planuotų švietimo įstaigų sujungimo nesikeičia – prie Dainavos progimnazijos planuojama prijungti du lopšelius-darželius – „Saulutę“ ir „Pasaką“,  prie „Volungės“ progimnazijos – lopšelį-darželį „Volungėlė“, o prie Panemunės progimnazijos – lopšelį-darželį „Putinėlis“.

Prijungtoms švietimo įstaigoms atsivers daugiau galimybių

Prie bendrojo ugdymo įstaigų prijungus lopšelius-darželius priešmokyklinio ugdymo grupes lankantys vaikai ir tėvai galės naudotis abiejų švietimo įstaigų infrastruktūra ir tai dar be viskas. 

Sujungus švietimo įstaigas, ikimokyklinio ugdymo mokiniams atsirastų galimybė lankyti nemokamus neformaliojo ugdymo būrelius, o sujungtose švietimo įstaigose vyktų daugiau bendrų renginių, kurie stiprintų bendruomenės ryšį ir bendradarbiavimą.

Ikimokyklinio ugdymo mokyklos prijungimas prie bendrojo ugdymo mokyklos leis sukurti pritaikytą ugdymosi poreikiams ir technologiškai turtingą ugdymosi aplinką, optimizuojant turimus išteklius. Mokymo(si) aplinka – tai visos veiklos erdvės, įgalinančios vaiko tobulėjimą – sudaroma galimybė visiems naudotis sporto salėmis, stadionais, laboratorijomis ir kt. Taip pat atsivertų didesnės galimybės dalyvauti projektinėse veiklose.

Stipri bendruomeniškumo dvasia vaiką ir jo tėvus lydėtų ne tik trumpuoju, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo laikotarpiu, bet galimai  tęstųsi ir toliau. Kai vaikas pravers pirmos klasės duris jį galimai pasitiks tie patys pedagogai, jis galės tęsti savo mėgstamas  neformaliojo ugdymo veiklas, jam bus artimos ugdymo įstaigos vertybės.

Švietimo įstaigų sujungimas iš dalies būtų išspręsta mokytojų trūkumo problema, kuri bus juntama prasidėjus naujiesiems mokslo metams – nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. Alytuje prognozuojamas mokytojų – tarp jų ir pradinių klasių – trūkumas. Bus lengviau sprendžiamas mokytojų pavadavimo klausimas.

Įvykus švietimo tinklo pokyčiams, dalyko mokytojams atsirastų galimybė dirbti pilnu krūviu vienoje švietimo įstaigoje. To paties galėtų tikėtis ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikus mokantys pradinio ugdymo mokytojo kvalifikaciją turintys mokytojai.

Ne paslaptis, jog pastaruoju metu juntamas socialinių pedagogų, psichologų, specialiųjų pedagogų ir kitų su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais galinčių dirbti specialistų trūkumas. Sujungus įvardytas švietimo įstaigas, būtų iš dalies sprendžiama tokių švietimo įstaigų darbuotojų stygiaus problema. 

Įgyvendinus pokyčius švietimo sistemoje, taip pat būtų sudaroma galimybė taupyti savivaldybei skiriamas valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto lėšas. Sutaupytos lėšos būtų skiriamos tarptautinėms programoms diegti, mokomosioms priemonėms įsigyti, mokytojų kvalifikacijai kelti, infrastruktūrai gerinti, kylantiems poreikiams užtikrinti ir trūkstamiems mokytojams į Alytaus miesto švietimo įstaigas pritraukti, o tai padėtų mažinti mokinių pasiekimų atotrūkį tarp miesto mokyklų ir  užtikrinti ugdymo kokybę. 

Kokie veiksniai lemia mokyklų tinklo pertvarkos poreikį? 

Alytuje ikimokyklines ugdymo įstaigas tėvai gali pasirinkti savo nuožiūra – kas arčiau namų, kas darbo ar senelių. Priimant vaikus į mokyklas, kaip ir daugelyje šalies miestų, prioritetas teikiamas vaikams gyvenantiems mokyklai priskirtoje teritorijoje. Mokykloje likus laisvų vietų – į jas gali pretenduoti visi norintys. 

Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pakeitimai jau parengti, tad kas gi lėmė, jog teko imtis pokyčių? 

Vienas pagrindinių mokyklų tinklo pertvarkai įtaką darančių veiksnių – gyventojų skaičiaus mažėjimas. Alytaus mieste gyventojų, palyginti su 2019 m. duomenimis, sumažėjo 7 proc. – prieš šešerius metus Dzūkijos sostinėje gyveno 56 041, o šiemet – 52 034 gyventojai.

Kelis pastaruosius metus ženkliai mažėja ir gimstamumo rodikliai. 2022 m. Alytaus mieste gimė 416 vaikų, 2023 m. – 335 vaikai, o 2024 m. – 311 mažųjų alytiškių. 

Demografiniai pokyčiai sąlygoja ir juntamai mažėjantį ugdymo įstaigose formuojamų grupių skaičių. 2023 m. Alytaus mieste buvo suformuotos 38 priešmokyklinio ugdymo (PUG) grupės, 2024 m. viso labo 32 PUG grupės. Pagal šiuo metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose besimokančių vaikų skaičių patvirtinta, jog 2025 m. PUG grupių tebus 25, o 2026 m. prognozuojama, kad teliks 20. 

Ženkliai mažėjant mokinių skaičiui, švietimo sistema Alytaus mieste neišvengiamai turi keistis ir būti transformuojama taip, kad efektyviai atlieptų esamus demografinius pokyčius ir užtikrintų kuo kokybiškesnį ugdymą besimokantiems mokiniams.