Jau trūkinėjant pagrindinei kovos su pandemija grandžiai – medikams, šie prašo savanorių pagalbos. Ligoninių savanorių gretose – jau ne vienas žinomas visuomnės veidas. Sekmadienį 8 valandas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyriuje savanoriavo vicemerė Jurgita Šukevičienė ir eksvicemeras, miesto tarybos narys Šarūnas Klėgeris.
Mintimis, užplūdusiomis po savanoriško budėjimo Alytaus apskrities ligoninėje – politikai pasidalijo ir su AlytusPlius.lt skaitytojais.
Savanoriavo ne vicemerė, o alytiškė Jurgita Šukevičienė
Bene kiekvieną dieną susirgusiųjų COVID – 19 skaičius, statistiką savo feisbuko paskyroje apžvelgianti Alytaus mero pavaduotoja J. Šukevičienė nutarė ligoninės „virtuvę“ pamatyti ir emocinę atmosferą, krūvį pajusti savanoriaudama . „Jau kuris laikas kirbėjo mintis pabūti savanore. Paklausiau ligoninės vadovybės ir sužinojusi, kad poreikis tikrai yra – ryžausi. Kol galiu tai daryti – darau. Manau, kad tai ne paskutinis kartas. Ką pamačiau – labai vertinga. Medikams – didžiausia pagarba“, – iš karto po savanoriavimo komentavo J. Šukevičienė.
Anot jos, su apskrities ligonine ji pasirašė savanorystės sutartį, turėjo minimalius mokymus, kaip laikytis saugumo taisyklių, prieš pradedant savanorišką budėjimą – teko atlikti ir COVID-19 testą.
„Priėmimo skubios pagalbos skyriuje gyvenimas verda. Greitosios atveža pacientus, įtampa – ten kasdienybė, kurios dalimi šiandien buvo proga būti ir man“, – sakė pašnekovė.
Anot vicemerės, sekmadienis jai – buvo ypatinga diena. „Su Šarūnu pakankamai greitai atsirinkome, ką reikia daryti. Greitosios atvežtiems ligoniams pildėme priėmimo dokumentus. Vedėme arba vežėme pacientus į rentgeną. Tada atgal. Teko ir iš Karščiavimo klinikos pacientus vežti į rentgeną“, – apie dienos veiklas pasakojo moteris.
J.Šukevičienė akcentavo, jog savanoriavo ne Alytaus mero pavaduotoja, o alytiškė. „Aš tikiuosi, ka nieko netrikdėme. Mes buvome taip apsirengę, kad savęs pati gal nepažinčiau. Ypač, kai vežėme iš Karščiavimo klinikos žmones. Tuomet vilkomės papildoma apsauga, dėvėjome skydelius. Mes su Šarūnu sakėm – duokit mums darbo, norime, kad jums būtų lengviau. Juk reikia ir patalynę pervilkti, ir palydėti žmones“.
Žinia, žmonės dabar pasidaliję į vakcinos draugus ir į vakcinos priešus. Pastariesiems, kaip žinoma, suteiktas angliškas terminas – antivakseriai. „Vienas iš motyvų, kodėl nutariau savanoriauti – ir vadinamieji antivakseriai. Šiandien kalbėjau su vienu gydytoju. Jis taip mandagiai paprašė viešai pasidalinti tuo, ką pamačiau savo akimis, kad virusas tikrai yra. Kai kalbi su medicinos slaugytojomis ir jos sako, jog iš reanimacijos beveik niekas neišeina, mes jų netenkame – darosi labai liūdna. O jų amžius – 50-60 metų“, – kalbėjo J. Šukevičienė.
Tą buvo patyręs tik Atlanto vandenyne
Anot Alytaus tarybos nario Š. Klėgerio, kiekvienas iš mūsų, pagal savo galimybes, galime prisidėti, kad mūsų valstybė susidorotų su pandemija. „Nebūtina visiems būti savanoriais, bet kiekvienas galime kažką padaryti. Būti namie laikantis karantino, bendrauti telefonu su savo artimaisiais, kad palaikytume jų psichinę sveikatą. Visiems tiems, kurie ar prasmės gyvenime neranda, ar kasdienybė per pilka – rekomenduoju kreiptis į ligoninę ir rasti dieną ar kelias pasavanoriauti. Kartais pravartu pamatyti pasaulį kitu kampu, o ne pro savo biuro, namų ar automobilio langą“, – kalbėjo Š. Klėgeris.
Kodėl apsisprendė savanoriauti ligoninėje – sako, jog daug gydymo įstaigos „virtuvės“ žino, mat žmona medikė, tačiau pakalbintas kolegės taryboje J. Šukevičienės, iššūkį priėmė. „Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje šį virusą galime įveikti tik kartu, bendrystėje, pasitelkus visas jėgas: tiek gydytojus, tiek bendruomenę“, – sakė tarybos narys.
Anot pašnekovo, 8 darbo valandos savanoriaujant – tikrai neprailgo. „Buvo ir ligonių, kuriuos iš Karščiavimo klinikos teko vežti į rentgeną šviesti plaučius. Teko padėti ir fizine jėga, palydėti ar nuvežti pacientus.Personalas labai nuoširdžiai džiaugėsi sulaukę savanorių. Kartais tikrai labai reikia fizinės jėgos. Slaugytojų padėjėjos vidutinio amžiaus, regis, „drūtos“, bet joms gana sunku. Visi ten labai atsidavę savo darbui. Pagarbos verti žmonės”, – pasakojo Š. Klėgeris.
Savanoriui šiek tiek teko pasikalbėti su medikais, kai nunešdavo tyrimus į laboratoriją. „Jie sakė negalintys patikėti, kad yra manančių, kad koronaviruso nėra. Mano tėvas visada sakydavo: sūnau, jeigu pasijusi nelaimingas – nueik į neįgaliųjų namus. Ligoninė – ne neįgaliųjų namai. Tačiau čia žmonės atvyksta ne pramogauti, o su įvairaus lygio negalavimais. Tad tai gera vieta konkrečiai pajusti žemę po kojomis, savo trapumą, kad pypsintys ligoninės aparatai – tarsi beldimas į dangaus vartus ir nežinia, kada palies tave ar tavo artimą“, – atvirai kalbėjo Š. Klėgeris.
Priėmimo skubios pagalbos skyriuje sekmadienį greitosios atvežė ir nemažai žmonių su traumomis, mat buvo plikledis. „Ten šilta. Kombinezonas ir jeigu kontaktuoji su ligoniu su patvirtintu COVID – 19, dar papildoma apranga. Jeigu taip pabūtum visą dieną – keli kilogramai tikrai nukristų“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovas.
Ši savanorystė Š. Klėgeriui, teigė, atmintin įsirėš ilgam. „Panašią patirtį, kaip kad šiandien savanoriaudamas, turėjau plaukdamas per Atlanto vandenyną, kai antroje kelionės pusėje komandos nariai jau kalba ne žodžiais, o akių kontaktu. Kai turi vienas kitu pasitikėti ir pasikliauti. Manau, kitą savaitgalį ir vėl savanoriausime“, – sakė jis.