Daugelis mūsų esame susidūrę su pelėsiu, kuris ne tik kad nepuošia darbo ar gyvenamosios aplinkos, bet neretai tampa ir ligos sukėlėju.
Pelėsiai, tai siūliniai grybai, kurie augina sporas, šių dėka vyksta jų reprodukcija. Pelėsio augimą sąlygoja trys pagrindiniai veiksniai: drėgmė (daugiau kaip 60 proc.), temperatūra (geriausia +25-30˚C), maisto medžiagos. Idealios sąlygos pelėsiui augti susidaro tuomet kai ant paviršių kondensuojasi drėgmė. Didžiausias vandens garų šaltinis yra žmogus, jo iškvepiamas oras ir prakaitavimas. Patalpoje gyvenančių žmonių skaičius gali būti vienas iš garų susidarymo veiksnių. Kiti drėgmės šaltiniai – tai patalpose esantys augalai, naminiai gyvūnai, akvariumai ir gyvenamosiose patalpose džiovinami skalbiniai.
Pelėsinių grybų sporų yra visur
Drėgnose patalpose sporų koncentracija padidėja tūkstantį kartų ir tuo pačiu patalpoms suteikia specifinį kvapą. Pelėsiai gali augti ant įvairių medžiagų, tokių kaip mediena, popierius, sienų apmušalai, tinkas, dažai ar lakas. Padidėjus drėgmei (virš 60 proc.) jie gali augti net ant tų medžiagų, kurios nėra jų maisto medžiagų šaltinis, pvz.; stiklas. Daugelio pelėsių rūšių vystymuisi reikalinga +20- +30 ˚C aplinkos temperatūra, bet yra rūšių, kurios auga itin žemoje temperatūroje. Šios rūšies pelėsis gali pažeisti šaldytuvuose, šaldikliuose laikomus maisto produktus.
Poveikis sveikatai
Įprasta manyti, kad pelėsiai labiausiai kenkia pastatams, darko jų apdailą, mažina konstrukcijų atsparumą, o apie poveikį žmogaus sveikatai kalbama mažai.
Įrodyta, jog pelėsių gaminamos nuodingos medžiagos – toksinai, gali pažeisti beveik visas žmonių ir gyvūnų organizmo sistemas. Kai gyvenamojoje aplinkoje susikaupia didelė toksinų koncentracija – jie gali tapti sunkių ligų (alergijos, bronchinės astmos), kvėpavimo takų uždegimo viena priežasčių. Daugiau kaip 36 mln. žmonių kenčia nuo liaudyje gerai žinomos „šienligės“, kurios daugeliu atvejų pagrindinė priežastis – alergizuojantis pelėsis. Žmonių, kenčiančių nuo alergijos pelėsiams, kasmet tik daugėja.
Pastebėta, kad pelėsio poveikis sveikatai ne visiems žmonėms vienodas. Vieniems pelėsis nesukelia jokių sveikatos sutrikimų, kitiems gali sukelti labai rimtus sveikatos pažeidimus. Trumpalaikis pelėsio poveikis dažniausiai gali pasireikšti: galvos skausmais, nuovargiu, nerviniu dirglumu, peršalimo simptomais (akių ašarojimu, sloga, kosuliu), infekcijomis, astmos priepuoliais ir kt. Jei žmogus jautrus pelėsiui, tai minėtus simptomus gali jausti ištisus metus, nes pelėsio sporos atsparios šalčiui. Žema temperatūra tik pristabdo pelėsių augimą, bet jo nesunaikina.
Pelėsiai neigiamai veikia ne tik kvėpavimo takus, bet pakliuvę su maistu į žarnyną, gali pakenkti ir virškinimo sistemai. Labiausiai pelėsiui jautrūs kūdikiai, maži vaikai, nėščiosios bei žmonės turintys silpną imunitetą.
Pelėsio atsiradimo priežastys
Nepakankamai vėdinamos bei didelę drėgmę turinčios patalpos – tai „komforto“ aplinka augti pelėsiui, kuris plinta ant sienų, ypač tose vietose kur baldai prispausti prie jų ir necirkuliuoja oras, auga ant lubų, aplink langus. Pelėsio susidarymui ir augimui turi įtakos ir pastato charakteristika, jo nepriežiūra – tai nesandarios pastato siūlės, sienų konstrukcijų defektai, netvarkingi lietvamzdžiai. Pastebėta, jog drėgmės padaugėja senus medinius langus pakeitus plastikiniais.
Žingsniai kovoje su pelėsiu
Drėgmės sumažinimas aplinkoje – tai geriausia pelėsių kontrolė. Būtina sutvarkyti pastatų stogus, plyšius, sureguliuoti šildymą ir vėdinimą, sutvarkyti prakiurusius ar užsikimšusius lietvamzdžius, apgenėti arti pastato esančius medžius tuo padidinant saulės šviesos pralaidumą, dėl ko pagerės vėdinimas.
Pelėsių naikinimo priemonės gali sustabdyti pelėsių augimą, kad ir labai ilgam laikui, bet negali garantuoti, jog pelėsis neatsinaujins, nebeaugs.
Pelėsio šalinimo būdai
Prieš pradedant pelėsių šalinimą, būtina pasirūpinti asmens apsaugos priemonėmis – guminėmis pirštinėmis, apsauginiais akiniais ir respiratoriais (siekiant išvengti sporų patekimo į organizmą).
Nedidelius pelėsio plotus galime tvarkyti ir patys, bet didelių pelėsių vietų naikinimą rekomenduojama palikti specialistams, nes netinkamai elgiantis naikinant pelėsį, galime sukelti didelių problemų sveikatos bei gyvenamosios aplinkos požiūriu. Pelėsį galime šalinti mechaniniu būdu. Pirmiausia pelėsį būtina pašalinti nuvalant jį kietu metaliniu šepečiu, nugremžiant, nuskutant. Kad sporos nesklistų aplinkoje pelėsį naikinant mechaniniu būdu, rekomenduojama pelėsio pažeistą vietą sudrėkinti vandeniu, buityje naudojamais plovikliais ar specialiu dezinfekciniu (fungicidiniu) tirpalu.
Aktualu
- Vonioje ar duše tarp plytelių esantį pelėsį galime išvalyti baliklio skiediniu supurškus pažeistas vietas ir palikus 15 min. skysčiui įsigert, po to gerai ištrynus šepečiu nuplauti vandeniu.
- Kadangi pelėsis sparčiau auga tamsoje, rekomenduojama rūsyje, vonioje ar duše ilgesnę laiko dalį laikyti degančią šviesą (bent minimalią);
- Jei bute linkusi laikytis drėgmė, rekomenduojama vengti daug vazoninių gėlių, nes pelėsis veisiasi žemės paviršiuje.
Geriausias būdas kovojant su pelėsių dauginimusi yra vėdinimas bei drėgmės pertekliaus šalinimas. Patalpas būtina vėdinti keliskart per dieną, ypatingai virtuvę. Kad vonioje ar duše nepelytų sienos, patariama palikti praviras duris garams ir šilumai sklaidytis. Gyvenamosios patalpos oro temperatūra turi būti tarp 18-20˚C, santykinė drėgmė nuo 40 iki 60 procentų, santykinis oro judėjimo greitis iki 0,3 m/s. Mikroklimatas mūsų gyvenamojoje aplinkoje priklauso ne tik nuo vėdinimo, šildymo, bet ir nuo žmogaus sąmoningumo ir noro branginti savo bei artimųjų sveikatą ir turtą.
Parengta naudojantis Valstybinio aplinkos sveikatos centro informacija bei metodinėmis rekomendacijomis.