Alytaus rajone Takniškių kaime esančiame nepavojingų atliekų sąvartyne kas kelios savaitės nuaidi patrankų šūvius primenantys garsai. Taip specialiu prietaisu su garsiniu užtaisu baidomi sąvartyne gausiai besiburiuojantys paukščiai, tačiau šiuos garsus girdintys gyventojai sukuria ir savų versijų.
Kartais jos būna labai netikėtos. „Jūs ten turite dujų saugyklas ir kartais tas dujas išleidžiate, todėl ten ir sproginėja“, – neseniai savo versiją apie besikartojančius garsus sąvartyne dėstė netoli jo gyvenantis garbaus amžiaus vyras.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro darbuotojai jį nuramino, kad jokių saugyklų sąvartyne nėra, o čia besibūriuojantys paukščiai triukšmingu, bet nepavojingu prietaisu periodiškai baidomi jau daugelį metų.
Pulkai maisto ieškančių paukščių yra tarytum neatskiriama sąvartyno dalis. Tiesa, pastaraisiais metais, Alytaus regiono gyventojams išrūšiuojant vis daugiau atliekų, vis mažiau jų šalinama sąvartyne.
Paukščiai tuo, matyt, nesidžiaugia ir tampa vis įkyresni – jie braunasi ir į šalia sąvartyno esančias Alytaus regiono atliekų tvarkymo technologijų centro administracines bei gamybines patalpas. Neseniai visas jų būrys suskrido į atliekų rūšiavimo liniją.
Vienintelis būdas įžūliems sąvartyno gyventojams sutramdyti – garsinis atbaidymas. Stipraus šūvį primenančio garso išgąsdinti paukščiai kurį laiką būna atsargesni, ne tokie įkyrūs. Bet pamiršę išgąstį ir vėl suįžūlėja.
„Čia pas mus yra visas ornitologinis draustinis“, – kalbėdamas apie į sąvartyną suskrendančius paukščius, juokėsi Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas.
Jis prisiminė, kaip prieš penkiolika metų įkurtam Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui pradėjus eksploatuoti sąvartyną, darbuotojai negalėjo suprasti, kokie žmonės nuo kelio su žiūronais sąvartyną stebi ir kodėl jie tai daro.
Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo paukščius stebėję ornitologai. Savo stebėjimus sąvartyne jie vykdo iki šiol, tik jau ne nuo kelio, o atvažiuoja į teritoriją.
„Paukščių stebėtojai išnaudoja tokias vietas stebėti paukščius. Čia aptinkama ir retų, naujų rūšių paukščių. Sąvartynuose daugiausia būriuojasi kiriniai paukščiai. Dar būna varninių ir baltųjų gandrų“, – sakė Lietuvos ornitologų draugijos biologas-ekspertas Gintaras Riauba.
Anot jo, sąvartynas – alternatyvus maisto šaltinis paukščiams. Ir ne tik Lietuvoje, daug kur pasaulyje, kur tik yra atviri sąvartynai, ten skrenda maitintis paukščiai. Ornitologo teigimu, maisto sąvartynuose ieškantys paukščiai kartais nusprendžia tokiose vietose ir peržiemoti. Praeitą žiemą Klaipėdos sąvartyne žiemojo gandras.
Didžiulė gandrų kolonija atskrenda ir į Alytaus regioninį sąvartyną, tačiau nei žiemojančių, nei perinčių paukščių jame kol kas nepastebėta. Jie čia negyvena, lizdų nesuka – atskrenda tik ieškoti maisto ir … pasišildyti. Norėdami sušilti sparnuočiai įsikuria ant komposto kaupų, iš kurių sklinda šiluma. Jos paukščiai ypač ieško tokį žvarbų pavasarį kaip šiemetis.
„Kadangi yra daug paukščių, tai jau įsikūrė ir lapių šeimyna – ji savo olą įsirengė prie biologinio apdorojimo įrenginių esančiame skardyje. Ten dabar visi fotografuoja“, – apie sąvartyno įdomybes pasakojo ARATC direktorius A. Reipas.
Ornitologas G. Riauba pastebėjo, kad paukščių kolonijos sąvartynuose – laikinas dalykas: nebelikus atvirų sąvartynų nebeliks ir paukščių juose.
„Visais laikas – kur tik buvo sąvartynų, ten buvo ir paukščių. Anksčiau, kai buvo daugiau sąvartynų, paukščiai labiau pasiskirstydavo juose. Dabar sąvartynuose paukščių koncentracija didesnė, tai ypač paaštrėja migracijos metu“, – kalbėjo ornitologas G. Riauba pastebėdamas, kad paukščiai sulesa tik labai mažą dalį žmonių išmesto maisto.