Gyvūnų mylėtojai gerai žino posakį: „Jei katė atėjo į tavo namus, nevalia išvyti – ji atnešė laimę“. Kad šiame posakyje slypi didelė dalis tiesos, nedvejodami gali patvirtinti ir dviejų Alytuje įsikūrusių parduotuvių savininkai Roma ir Laimis Mickevičiai.
Tiesa, katinai atėjo ne į Mickevičių namus, bet į jų darbovietę – parduotuvę, kurioje prekiaujama prekėmis gyvūnams.
Pirmasis atsirado Sniegius. Beveik prieš trejus metus, prieš pat Kalėdas, spaudžiant 23 laipsnių šalčiui, jį sustirusį prie Putinų mikrorajone esančios pardotuvės sandėlio durų rado į darbą atėjusi gyvūnų kirpėja Ramunė. Moteriai pagailo vargano pūkuoto kamuoliuko. Taip mažutis, maždaug 2-3 mėnesių, baltos spalvos kačiukas apsigyveno parduotuvėje.
„Iš pradžių priglaudėme tik vienai nakčiai“, – prisiminė Sniegiaus atsiradimo istoriją R.Mickevičienė. Anot moters, to užteko, kad jau negalėjo kačiuko taip paprastai imti ir išprašyti į gatvę ar nuvežti į gyvūnų prieglaudą, tad nusprendė juo rūpintis, kol suras namus. Dar viena priežastis, skatinusi Mickevičius ieškoti benamiukui kitų namų – Romos alergija katėms.
Bet bėgo dienos, rastinukas, pavadintas Sniegiaus vardu, puikiai pritapo parduotuvėje, savo žaismingumu pelnydamas ne tik savininkų bei darbuotojų, bet ir pirkėjų simpatijas. Niekas jau net neužsiminė, kad Sniegiui reikia naujų namų.
Ponia Roma pamiršo alergiją – nė karto ji nepasireiškė. Taip ir liko Sniegius gyveti parduotuvėje. Dienomis katinas išeina pasivaikščioti, o prieš pat parduotuvės uždarymą punktualiai sugrįžta.
Sniegius kaip ir visos katės – smalsuolis. Vieną kartą jo pomėgis laipioti į prekes atvežusias mašinas vos nesibaigė liūdnai. Įšoko katinas į mašiną ir nespėjo iššokti. Laimė, kad vairuotojas, nuvažiavęs į kitą parduotuvę pamatė, kaip Sniegius iššoko ir persigandęs nubėgo Dainavos mikrorajono daugiabučių namų kiemais.
Kelias dienas Mickevičiai ieškojo keliautojo, kabino skelbimus. Alytiškiai neliko abejingi – pamatę ieškomą baltą katiną, iš karto paskambino šeimininkams ir netrukus Sniegius šuoliais atlėkė į pono Laimio glėbį.
Pamoka buvo veiksminga, keturias dienas Sniegius nežengė nė žingsnio per parduotuvės slenkstį, o pomėgio karstytis po mašinas visai atsisakė.
Praėjusiais metais Sniegius savo šeimininkus nustebino draugiškumu ir žmogiška atjauta benamiui draugui.
„Atšalus orams, parsivedė visiškai išsekusį, vos paeiti galintį kokių penkerių metų katiną“, – pasakojo ponas Laimis. Mickevičiai neatsakė pastogės ir šiam, vos pustrečio kilogramo tesvėrusiam, vargšeliui. Vežiojo pas veterinarą, ilgai gydė, kol buvęs benamis tapo tikru gražuoliu, gyvenimu patenkintu katinu, vardu Karlitas.
Dabar abu katinai smagiai ir sočiai gyvena parduotuvėje, nestokodami nei meilės, nei dėmesio.
Sniegiaus ir Karlito draugystė džiugina žmones. Abu draugai miega kartu, o jeigu nutinka taip, kad Sniegius pasislepia tarp prekių, Karlitas miaukdamas puola ieškoti prapuolėlio.
„Jie tarsi vizitinė parduotuvės kortelė“, – džiaugėsi ponia Roma. Vaikai į parduotuvę užsuka pasidžiaugti katinais, o nuolatiniai klientai taip pat nepraeina pro šalį nepašnekinę ar nepaglostotę bent vieno iš katinų.
Abejonių, kad katinai atnešė laimę į parduotuvę, neklyla niekam. Juk kasdien patirti geras emocijas, stebint laimingų keturkojų išdaigas, jau yra laimė, suteikianti gyvenimui gražesnių spalvų ir duodanti gėrio pamokas.